Rajono tarybos posėdyje savo paties žodžių sraute painiojosi posėdžiui pirmininkavęs mero pavaduotojas „krikdemas", besirinkdama poziciją pasimetė jo bendrapartietė konservatorių lyderė, o patyręs rajono politikas „valstietis" senu papročiu užlipo ant privačių ir viešųjų interesų ribos.
Didžioji papildomų lėšų dalis - kaimo seniūnijoms
Iš Kelių priežiūros ir plėtros programos vietinės reikšmės keliams šiais metais Biržų rajonui skirta apie 1,3 mln. litų. Dalis jų - 497 tūkst. Lt Biržų savivaldybę pasiekė tik dabar, tad juos reikėjo išdalyti bei šį paskirstymą patvirtinti rajono taryboje.
Penktadienį vykusio rajono posėdžio darbotvarkėje tebuvo vienintelis klausimas, kam ir po kiek atseikėti papildomai gautus 497 tūkstančius keliams ir gatvėms. Tačiau posėdis užtruko visą valandą, nes sumaištį įnešė prieš pat posėdį įteiktas patikslintas sprendimo projekto priedas - pinigų paskirstymas pagal objektus.
Šis dokumentas skyrėsi nuo to, kuris buvo išsiuntinėtas rajono tarybos nariams. Posėdyje atsiradusiame patikslintame priede neliko eilutės dėl Biržų miesto Respublikos gatvės eismo saugumo gerinimo (apšvietimo rekonstravimo). Šiems darbams numatyti 150 tūkstančių litų buvo padalyti miestui ir kaimui.
Didžioji papildomo finansavimo dalis atiteko kaimiškųjų seniūnijų žvyruotiems keliams tvarkyti - greideriuoti, o galbūt net profiliuoti.
Kokiems darbams šių pinigų pakaks, priklausys ir nuo pinigus už seniūnijų kelių priežiūrą gaunančių įmonių.
Seniūnijų keliuose šeimininkauja konkursus laimėjusios trys įmonės. Pirmoji - valstybės įmonės „Panevėžio regiono keliai" Biržų kelių tarnyba.
Ši socialliberalo Povilo Mikalajūno vadovaujama įmonė dirba tik Vabalninko seniūnijoje - prižiūri pagrindines miestelio gatves ir kaimų kelius. Biržų miesto gatvėse, Pabiržės ir Pačeriaukštės seniūnijose tvarkosi „Biržų komunalinis ūkis" (direktorius - socialdemokratas Alfridas Jozėnas).
Visų kitų seniūnijų keliams ir jų priežiūrai skirtas finansavimas tenka „valstiečio" Vytauto Stasio Čiuplinsko valdomai „Biržų ranga" (buvusi „Biržų melioracija").
Iš minėtų 497 tūkstančių Biržų miesto gatvių priežiūrai žiemos metu skirta 17,2 tūkst. asfaltuotoms gatvėms - 109 tūkst. Lt ir žvyruotoms - 30 tūkst. Lt. Dar 13 tūkstančių skirta eismo saugumui mieste gerinti.
Nemunėlio Radviliškis seniūnijos keliams ir miestelio gatvėms gavo 33 tūkst. litų, Pačeriaukštė - 33, Pabiržė - 31, Papilys - 32, Parovėja - 33, Širvėna - 50, Vabalninkas - 70.
12 tūkst. Lt atseikėta Biržų miesto gatvių kadastriniams matavimams (jie bus padaryti ES lėšomis tvarkomoms gatvėms), 8,38 tūkst. - lietaus nuotakyno Skratiškių gatvėje remontui, 10,62 tūkst. - Vabalninko aplinkkelio projekto ekspertizei, 11,2 tūkst. - Vėjo gatvės pėsčiųjų takui į statomą namą.
Diskusijos dėl procedūrų ir politikavimo
Posėdis užsitęsė pirmininkui Aurimui Frankui bandant išsiaiškinti, kodėl iš projekto dingo V. Kudirkos gatvės atkarpos priešais „Atžalyno" mokyklą remontas. Jis aiškino apie savivaldybės administracijoje diskutuotus du lėšų paskirstymo variantus, iš kurių vienas buvo išsiųstas tarybos nariams. Kas ir su kuo derindamas parengė posėdžiui pateiktą trečią variantą, A. Frankui, atrodo, nebuvo žinoma.
Posėdžio pirmininkas sutiko, kad pradėjus keisti Respublikos gatvės elektros perdavimo oro linijas, galima kitur nukreipti tam buvusius numatytus150 tūkst. litų. Sykiu jis įnirtingai bandė aiškintis, kodėl nebeliko lėšų V. Kudirkos gatvės atkarpos remontui.
Anot vicemero, būtina tvarkyti gatvę prie miesto mokyklos ir taip užtikrinti eismo bei vaikų saugumą.
Jam oponavo sprendimo projektą ir trečiąjį pinigų skirstymo variantą pateikusi savivaldybės administracijos direktorė Palmyra Prašmantienė. Anot jos, sutvarkius gatvę prie mokyklos, nebeliks pinigų keliams, kuriais vaikai į mokyklas atvežami.
Kalbos apie seniūnijų kelius ir staiga atsiradusį trečiąjį lėšų paskirstymo variantą užtruko - klausimo teikėja primygtinai prašė balsuoti už patikslintą projektą, situaciją sunkiai valdantis posėdžio pirmininkas karščiavosi ir kėlė balsą, o karščio kamuojami tarybos nariai juoku bei replikomis leido suprasti, jog diskusijos - bevaisės. Pinigų, anot jų, mažai, o apgailėtinos būklės kaimo keliams lėšų tikrai reikia.
Rajono išrinktieji taip pat suprato, kad savivaldybės administracijos patikslintame lėšų perskirstyme skaidrumo išties pritrūko.
Nors savivaldybės administracijos direktorė tikino, jog skirstant pinigus nebuvo jokio politikavimo, kaip yla iš maišo išlindo jos bendrapartiečio valstiečio liaudininko Vytauto Stasio Čiuplinsko pasisakymas.
„Pagal projektą, kurį valstiečiai liaudininkai ir siūlo, trečiąjį variantą..." - palankią nuomonę apie „valstietės" P. Prašmantienės siūlomą pinigų paskirstymą ėmė dėstyti ilgus metus buvęs rajono valstiečių liaudininkų vadovas V. S. Čiuplinskas.
„Netgi šitaip?" - dėl šitokio netikėto „valstietiško" atsivėrimo juoku netverdama repliką paleido konservatorių frakcijos narė Stasė Eitavičienė.
„Čia jis taip netyčia išsidavė, iš džiaugsmo, pamatęs, kad tiek daug pinigų jo įmonė gaus", - nuo seno įprastą verslininko laikyseną skirstant biudžetinius pinigus su šypsena vėliau komentavo posėdžio dalyvė.
Vienaip kalbėjo, kitaip balsavo
„Jus „valstiečiai" išdūrė", - posėdžiui pasibaigus konservatorių frakcijos moterys išgirdo vicemero vertinimą.
Tačiau atrodo, kad besikarščiuodamas ir norėdamas sublizgėti išsidūrinėjo ir pats posėdžio pirmininkas. Nors posėdžiui nebuvo pateiktas alternatyvus sprendimo projektas, A. Frankas siekė, jo manymu, alternatyvaus balsavimo - už vieną ir kitą pinigų paskirstymo variantą. Ranką kėlęs už pirmą variantą, kuris buvo išsiųstas tarybos nariams, o nepritaręs atsiradusiam patikslintajam, galutiniame balsavime A. Frankas buvo už visą sprendimo projektą su tuo priedu, kuriam pats prieštaravo.
Posėdyje dalyvavo 20 tarybos narių. Sprendimas dėl pinigų keliams paskirstymo priimtas devyniolikai narių balsuojant už projektą, vienam susilaikius.
Tačiau keisčiausia, kad susilaikė ne projektui prieštaravęs A. Frankas, o jo bendrapartietė Ramunė Čigienė, ką tik išreiškusi pritarimą sprendimui dėl lėšų paskirstymo.
„Iš esmės šitam sprendimo projektui vis dėlto reikia pritarti, nes lėšos valstybės..." - prieš balsavimą kalbėjo R. Čigienė, sykiu pastebėjusi, jog projektas parengtas neatsakingai.
Pasiūliusi balsuoti už projektą pati konservatorių frakcijos pirmininkė rankos nepakėlė. Jos nepritariantis balsas buvo vienintelis.
Alfreda Gudienė
