Tiesa, tokios pačios kalbos skambėjo ir pernai – politikai žadėjo, kad per metus įrengs specialius parkus ir sukaups fizinius barjerus, tačiau paaiškėjo, kad tai buvo tušti žodžiai – iki šiol niekas nepadaryta, todėl dabar viskas prasidės iš naujo.
Bet pagal naują planą, tam išleis ne 18 milijonų eurų, kaip planavo pernai, o jau 600 milijonų eurų.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Laurynas Kasčiūnas pernai, rugsėjo pabaigoje, apžiūrinėjo, Krašto apsaugos ministerijos pristatytą pirmąjį kontrmobilumo priemonių parką.
Paprastai tariant, visuomenei politikai ir kariškiai parodė vietą, kurioje kariuomenė kaups įvairias kliūtis, skirtas priešo karinės technikos judėjimui apsunkinti. Bent jau taip žadėjo politikai ir patys kariškiai.
Tuomet politikai žadėjo, kad per metus Lietuvoje bus įrengta 18 tokių parkų su kliūtimis. Sakė, kad jiems išleis 18 milijonų eurų, dalį pinigų skiriant ir minų pirkimui.
„Pirkimo procesai pradėti ir kitais metais, aš manau, kad didelė dalis tų pirkimų bus realizuota“, – kalbėjo tuometis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Pažadai liko neįgyvendinti
Tačiau praėjo beveik metai ir iš pažado įrengti parkus nieko neliko. Nė vienas parkas neįrengtas. Kasčiūnas pirštu beda į savo pirmtaką Arvydą Anušauską.
„Atėjau, kontraktų dar nebuvo, kontraktai užkontraktuoti dabar, todėl ir pradėjo važiuoti dabar priemonės, buvo galima padaryti anksčiau, faktas“, – teigė krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas.
Bet dabar, kaip ir pernai, politikai vėl dalija pažadus, kad tokie parkai atsiras. Tiesa, planus pakoregavo. Ir jiems jau reikės ne 18 milijonų eurų, o gerokai daugiau – maždaug 600 milijonų eurų. Tiesa, pinigai bus išleisti per 10 metų.
„Bet kai kalbame apie 600 milijonų per dešimtmetį, tai mes kalbame apie tokius dalykus, kaip prieštankinių sistemų, distancinių minavimų prieštankinių minų įsigijimą, gynybinių užtaisų įsigijimas, minų įvairių įsigijimas, sprogstamųjų medžiagų, gelžbetoninių konstrukcijų, miškinimas, melioracijos griovai, tiltai ir visa kita“, – vardijo L. Kasčiūnas.
Anot ministro, didžioji dalis šimtų milijonų bus skirta įvairioms minoms pirkti. Bet apie pusantro šimto milijonų eurų bus išleista pirkti fizinėms kliūtims, melioracijos griovių gilinimui, pasienio ruožo papildomam užsodinimui miškais. Be to, pagal planą, bus paruoštos vietos strateginių kelių ar tiltų užminavimui.
„Rezervinių kliūčių įrengimas valstybinės reikšmės kelių ruožuose ir prietilčiuose, o tiltuose specialių inžinerinių konstrukcijų įrengimas galimam sprogstamųjų medžiagų pritvirtinimui“, – komentavo susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.
Laukė politikų iniciatyvos
Visgi pačių parkų, kuriuose bus kaupiami fiziniai barjerai jau bus ne 18, o 27.
„Mes iki metų galo turime užpildyti visus 27 kontrmobilumo priemonių parkus visomis pagrindinėmis 4 priemonėmis. Pirmiausia, aišku, „drakono dantys“, mums gerai žinoma stabdymo priemone, „ežiai“ surenkami, „ispaniški arkliai“ ir kelio užtvarai“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras.
„Nauda yra reali ta, kad jinai sustabdo priešo technikos judėjimą ten, kur mes nenorime, kad judėtų, arba norime kažkur nukreipti, kad judėtų ten, kur mums patogiau“, – teigė gynybos štabo operacijų valdybos viršininkas Darius Meilūnas.
Nors buvęs kariuomenės vadas kritikavo pasienio fortifikaciją, bet dabar Lietuvos kariuomenė sako, kad tokių priemonių, fiziškai stiprinant pasienį, reikia. Kaip ir pasiruošti galimų kelių ar tiltų sugadinimui. Bet iki šiol patys kariškiai to nesiūlė ir laukė, kol politikai patys to užsimanys.
„Tiesiog iki dabar kariuomenė iš savo turimų asignavimų, iš tų, ką gali kariuomenė padaryti, ji nebuvo įgali be papildomų resursų, finansavimo, tarpsinstitucinio kalbėjimosi, vyriausybinio lygmens lyderystės tarp ministerijų, pati iš savęs tų dalykų padaryti ir įgyvendinti“, – aiškino D. Meilūnas.
Stiprinti ir fortifikuoti pasienį su Rusija ir Baltarusija pradėjo ir latviai bei estai. Dar šių metų pradžioje Baltijos šalių ministrai pasirašė susitarimą, kad visos trys šalys kurs bendrą gynybinę liniją, o jos įrengimą derins ir su lenkų planais sustiprinti savo pasienio ruožus.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
