Rusijos ir NATO ambasadoriai balandžio 20 dieną pirmą kartą susitiks oficialių derybų po maždaug dviejų metų pertraukos ir aptars saugumo problemas, tarp jų krizę Ukrainoje, kurioje Maskva yra įtariama remianti prorusiškus separatistus, kovojančius su provakarietiška Kijevo vyriausybe.
Kalba apie grėsmes
„NATO nusprendė pasinaudodamas Ukrainos krize pakeisti modelį“ elgesio su Maskva, sakė nuolatinis Rusijos atstovas prie NATO Aleksandras Gruško žurnalistams Briuselyje.
„Ir šiandien mes turime karinę santalką Baltijos jūroje, kas mūsų nuomone yra visiškai nepateisinama, – sakė A.Gruško. – NATO ir Rusijos santykių būklė yra labai bloga“.
Jis sakė, kad bendrauti tapo sunkiau, kai NATO įšaldė bet kokį bendradarbiavimą su Maskva dėl Krymo atplėšimo nuo Ukrainos 2014-ųjų kovą.
NATO ir jos partnerės Rusijos atstovai susitikdavo reguliariai iki Ukrainą ištikusios krizės, dėl kurios, daugelio nuomone, kilo grėsmė grįžti prie Šaltojo karo laikų priešpriešos.
„NATO nusprendė plėstis, persikėlė arčiau Rusijos sienų“, – sakė A.Gruško.
„Pradedant nuo 2014-ųjų NATO pradėjo dislokuoti papildomas pajėgas, didinti karinę veiklą rotaciniu pagrindu, papildydama įrangos, kurdama nuolatines ginkluotės ir karinės įrangos saugyklas“, – sakė jis.
NATO didina pajėgas
Aljansas dar didina „pratybų skaičių ir mastą teritorijose greta Rusijos Federacijos“, – pažymėjo A.Gruško.
„Tad žinoma, visa tai keičia karinę situaciją regione“, nors Baltijos jūra daugel metų buvo saugiausias regionas, nurodė jis.
„Ten nebuvo užšaldytų konfliktų, jokių didelių problemų“, – kalbėjo jis.
„NATO turi pasirinkti, kokių santykių su Rusija ji nori ilgesniu laikotarpiu“, – pridūrė A.Gruško.
„Nematau jokios galimybės, kad kokybiškai pagerėtų santykiai, jeigu NATO ir toliau laikysis atgrasinimo ir atitinkamo karinio panavimo kurso“, – pabrėžė Rusijos ambasadorius.
