Daliai šio miesto gyventojų – nemaloni žinia: liks be karšto vandens

@. Kai mazus vaikus ar liginius namie turesi, galesi pasakot, kaip arbatinukais ir puodais sostinej vandeni sildai, nes is kartso krano bega saltas vanduo (bega, o ne nebega, kas dar vienas keistas paradoksas). Man tai primena senus laiksu, kai europoj su masinoj vazinejo ir kazkas ir telika ziurejo, o pas mus duminej pirkioj dar skirdo su balana pasisviete. Ir kelius taip pat tiesiam, nuardyt, palikt, grizt po metu, vienas darbininkelis su kadtuveliu 2 km tvarkys. Ne taip turi buti, kai moki didele kaina uz paslauga.