Ištyrę 6 814 žmonių jie priėjo išvados, kad ciniškas nepatiklumas neretai išprovokuoja įniršį, kuris savo ruožtu turi įtakos širdies veiklai.
Chroniškas stresas bei depresija taip pat įvardijami kaip vieni svarbiausių širdies ligas sukeliančių faktorių. Be to, mokslininkai pastebėjo, kad cinikų gyvenimo būdas dažniau būna nesveikas, kas vėlgi nepagerina jų sveikatos būklės.
Atlikdami tyrimą mokslininkai paprašė visų dalyvių užpildyti anketą, kuri įvertino žmogaus polinkio susirgti depresija koeficientą. Taip pat iš tyrimo dalyvių buvo paimta kraujo analizei – tirtas 3 medžiagų: fibrinogeno, baltymo C-reactive ir IL-6 kiekis. Augant šių medžiagų koncentracijai, didėja ir širdies ligų rizika.
Kaip paaiškėjo gavus analizės duomenis, žmonių, kurių kraujyje buvo padaugėję šių medžiagų, anketų atsakymai išsiskyrė polinkiu į nepasitenkinimą ir cinizmą.
O štai kiti mokslininkai, apibendrinę per 300 iki šiol atliktų streso ir baimės poveikio studijų, kuriose iš viso buvo tiriami beveik 19 tūkst. žmonių, nustatė ir streso poveikį imunitetui.
Mokslininkai priėjo išvados, kad trumpalaikiai stresai, kaip, antai, svarbios rungtynės ar kalba prieš auditoriją, stimuliuoja imunitetą. Tačiau ilgalaikis stresas (pvz. artimo žmogaus mirtis) paprastai veikia atvirkščiai – susilpnina organizmo gynybines funkcijas, žmogus praranda ne tik gyvenimo džiaugsmą, bet ir gebėjimą atsispirti virusams bei infekcijoms.
