Pasak Kauno apygardos teismo nutartį priėmusios ir ją paskelbusios Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos Danguolės Šiugždinytės, tarp teismui pateiktų įrodymų – labai svarbus yra įtarimas, kad K. Kriščiūnas galėjo daryti neteisėtą nusikalstamą poveikį kitam asmeniui. Sausio 18 dieną Kauno miesto apylinkės teismas, priėmęs sprendimą mėnesiui suimti tuometinį Kauno vicemerą K. Kriščiūną, suėmimo pagrindu laikė įtarimus, kad būdamas laisvėje jis gali trukdyti procesui arba daryti naujus nusikaltimus.
Pastarojo įtarimo patvirtinimui Kauno apygardos teismas argumentų pritrūko. Todėl nepasitvirtinęs įtarimas iš teismo nutarties kaip suėmimo pagrindas išbrauktas.
Kauno apygardos teismo paskelbta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Iki vasario 18–osios K. Kriščiūnas lieka už grotų.
Buvęs Kauno mero pavaduotojas ir jo advokatai teigė, kad suėmimas, kol atliekamas ikiteisminis tardymas dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba faktų, yra pernelyg griežta sankcija.
Juolab kai kiti Specialiųjų tyrimų tarnybos akiratin dėl su vicemeru susijusių veiksmų papuolę kauniečiai – savivaldybėje kasdien nemažai laiko praleisdavusi, nors etato administracijoje neturėjo, K. Kriščiūno pavadinta visuomenine patarėja vienos įmonės vadovė Zita Zalagėnaitė, Kauno komunalinio ir butų ūkio buvęs vadovas Tomas Pilvinis bei „Automobilių aikštelių“ direktorius Algimantas Puidokas ikiteisminiame tyrime dalyvauja būdami laisvi.
K. Kriščiūno gynėjo nuomone, jo ginamajam pareikšti įtarimai yra per menki, kad reikėtų įtariamąjį laikyti už grotų, o naujų įtarimų ikiteisminio tyrimo metu jam esą nepareikšta.
