Rodos, tik filmuose galima pamatyti, kaip porą valandų daugiabučiame name kankina žmogų, blaškosi pagalbos negalinti suteikti aukos motina, nes kankintojai jai draudžia, o iš daugumos gyventojų niekas negirdi triukšmo ir nepasidomi, iš kur laiptinėje atsiradę kraujo. Ir visa tai – judriu paros metu. Deja, tai tikra istorija, pernai balandį nutikusi Kaune, viename K. Baršausko gatvės daugiabučių.
Nekviesti svečiai
Kaunietis Dainius V. (34 m.) pastaruoju metu gyveno kartu su motina, niekur nedirbo, prieš pusmetį buvo grįžęs iš „zonos“. Balandžio 17-osios pavakarę pas jį atėjo du kauniečiai, su kuriais Dainius V. buvo susipažinęs už grotų. Svečiai, bute neradę Dainiaus V., jo motinai prisistatė esą bičiuliai, pasakė savo vardus.
Tai buvo porą kartų už plėšimą ir chuliganizmą teistas Romualdas Stralkus (40 m.) ir keturis kartus už vagystes, chuliganizmą, išžaginimą teistas Juozas Arcimavičius (33 m.). Vyrai buvo neblaivūs ir dar atsinešė butelį degtinės. Buto šeimininkei pasakė, kad jos sūnaus lauks kambaryje, ir įsitaisę atsikimšo savo butelį.
Dainiaus V. motinai buvo liepta surasti sūnų ir pranešti apie svečius. Moteris, nieko blogo neįtardama, sūnui pranešė – iš tuo metu jos bute viešėjusios 11 metų mergaitės, kaimynės, mobiliojo telefono Dainiui V. nuskriejo SMS žinutė.
Netrukus Dainius V. parėjo. Buvo šiek tiek išgėręs. Jis nespėjo įžengti į kambarį, kai buvo sutiktas svečių smūgiais. Dainiaus V. motina ir mažametė mergaitė išsigando, tačiau pirmajai buvo nurodyta nesikišti ir neieškoti jokios pagalbos, o antrajai neleista išeiti namo.
Abi, tapusios išpuolio liudininkėmis, tą vakarą matė ne viską, nes Dainiaus V. egzekucija koridoriuje vyko apie porą valandų, o joms buvo liepta būti kambaryje. Tačiau ir tai, ką matė, kėlė šiurpą. Dainiaus V. motina bandė apginti daužomą ir spardomą sūnų, tačiau R. Stralkus ir jai smogė kumščiu į galvą, spyrė į koją. Moteris su viltimi žvalgėsi kaimynų pagalbos, bet niekas neišlindo iš savo butų.
Palaužė antrankiais
Dainius V. buvo mušamas dėl jo ir abiejų chuliganų bendro draugo kauniečio Vaidoto Č. (32 m.). Šis naudotų automobilių prekeivis dar vasario gale, beveik prieš du mėnesius iki žiauraus išpuolio bendrabutyje, buvo mįslingai pradingęs. Rastas tik pražuvėlio automobilis.
R. Stralkus ir J. Arcimavičius buvo įsitikinę, kad Dainius V. arba prisidėjęs prie Vaidoto Č. dingimo, arba net pats jį nužudęs. Anot R. Stralkaus, net paieškos bylą pradėję policininkai įtarė tą patį ir esą patarė jiems Dainių V. „patardyti“.
Buvusių kalinių „tardymas“ buvo žiaurus. Dainius V., vis klausinėjamas apie dingusį Vaidotą Č., buvo daužomas kumščiais į galvą, šonus, krūtinę, spardomas. Kad nesipriešintų, R. Stralkus pirmiausia užlaužė jo rankas už nugaros ir surakino turėtais antrankiais.
Suvaržytas vyras nepajėgė nei priešintis, nei apsiginti. Nuo smūgių nelaimėlio galva daužėsi į sieną. Galiausiai R. Stralkus taip stipriai sudavė savo aukai kėde per galvą, kad kėdė sulūžo.
Motina, matydama kruviną ir bejėgį sūnų, vis maldavo smurtautojų, kad jie nustotų, pasigailėtų, tačiau jos maldos chuliganai neišgirdo – dargi pagrasino nutilti, nes būsianti išprievartauta.
Netrukus egzekutoriai, patys supratę, kad jau nekalbantis Dainius V. gali numirti, jo motinos paprašė puodelio vandens ir vandeniu liejo ant sumuštojo veido, kad vyras atsigautų. Vienas puodelis nepadėjo – liepė atnešti dar ir dar vandens, galiausia – kibiru. Tačiau Dainius V. sąmonės nebeatgavo.
Po 50 smūgių – mirtis
R. Stralkus buvo labai įsisiautėjęs ir neperkalbamas, o J. Arcimavičius – gailestingesnis. Jis galiausiai išleido drebėti pradėjusią mažametę, kad ji eitų namo, ir pradėjo rūpintis sumušto Dainiaus V. likimu. Vyras paskambino bičiuliui Šarūnui Pavilanskui (38 m.), kad šis atvažiuotų. Sumuštojo motinai pasakė, kad Dainių V. išsiveš, nes pirmiausia reikia nuimti antrankius nuo jo rankų (kalinių darbo antrankius atsinešęs R. Stralkus raktelių jiems neturėjo), o tada galvoti apie medikų pagalbą.
Romualdas Stralkus („Akistatos“ nuotr.)
Kai atvyko Š. Pavilanskas, smurtautojai nunešė Dainių V. į Š. Pavilansko automobilį „Audi“ ir įkišo į bagažinę. Visi nuvažiavo į už kelių kilometrų esantį Š. Pavilansko sodo namelį.
Tuo metu mažametės liudytojos dėka Dainiaus V. likimu jau domėjosi jo sesuo, iškviesta mergaitės motinos. Ji skambino Š. Pavilanskui ir ragino nekišti nagų prie brolio, prašė parvežti jį. Vyras patikino, kad viskas bus gerai.
Prieš vidurnaktį Dainiaus V. seseriai buvo pranešta, kur atvažiuoti pasitikti brolio. Ji nuvyko su keliais bičiuliais.
Š. Pavilansko automobilis iš tiesų tuoj atvyko iš sodų, ir sąmonės neatgavęs Dainius V. buvo perneštas į sesers mašiną. Vyras tebebuvo antrankiais surakintomis rankomis. Sesuo skubiai iškvietė greitąją pagalbą, bet atvykę medikai tegalėjo pasakyti, kad Dainius V. mirė dėl sunkios galvos traumos.
Netrukus ekspertai patikslino, kad kauniečiui suduota į galvą apie 20 smūgių, į kitas kūno vietas – dar apie 30.
Visi kratėsi kaltės
Dainiaus V. nužudymą pradėję tirti pareigūnai iš karto sulaikė ir suėmė J. Arcimavičių ir Š. Pavilanską. Pagrindinis egzekutorius R. Stralkus, naktį leidęs šalia sugyventinės, policininkų į savo butą neįsileido, o kitą dieną spruko. Slapstantis jam pavyko dar apie penkias savaites pagyventi laisvėje.
Kai gegužės gale R. Stralkus įkliuvo, jo krumpliai, sutinę po žiaurios egzekucijos, buvo jau atslūgę, kojų nuo spardymo nebeskaudėjo. Tuo jis buvo skundęsis savo bendrams ir sugyventinei iškart po įvykio.
Nužudymo bylą neseniai išnagrinėjo Kauno apygardos teismas. R. Stralkus kaltę pripažino tik iš dalies – mušęs Dainių V., nes turėjęs gintis. Esą namo parėjęs Dainius V. pirmasis puolęs jį, grasinęs peiliu, kai tik kalba pasisukusi apie dingusį draugą. Be to, sakęs, kad Vaidoto Č. jau nėra – niekas jo nerasiąs. Tai ir įsiutinę. O Dainiaus V. motinos ir mažametės jis nemušęs.
J. Arcimavičius kaltės dėl nužudymo išvis nepripažino. Jis teigė „tik kepštelėjęs“ Dainių V., o paskui pats pašiurpęs nuo R. Stralkaus agresijos ir bandęs ginti Dainių V., raminęs jo motiną, išleidęs iš buvo mažametę, ieškojęs pagalbos sumuštajam, raginęs vežti jį į ligoninę. Maža to, J. Arcimavičius dar pridėjo, kad R. Stralkus daužė Dainių V. ir soduose, siekė kumščiuoti automobilyje.
Š. Pavilanskas taip pat tikino esąs nekaltas dėl nužudymo. Jis tik norėjęs sužinoti, koks likimas ištikęs dingusį draugą, todėl, bičiulių paprašytas, vežęs Dainių V. į savo sodą.
Tačiau teismas vadovavosi kita bylos medžiaga, ypač – mažametės mergaitės ir nužudytojo motinos nuosekliu liudijimu. Jos abi teigė, kad prieš Dainių V. namie smurtavo abu svečiai, o kas vykę sode, jos nemačiusios. Beje, Dainiaus V. motina, stipriai išgyvenusi per sūnaus egzekuciją ir dėl jo netekties, po kurio laiko pasitraukė iš gyvenimo, nebesulaukusi teismo dienos.
Nagrinės skundus
Teismas paskelbė, kad Dainių V. nužudė du vyrai: R. Stralkui už tai paskirta 16 metų nelaisvės bausmė, o J. Arcimavičiui – 14 metų. Š. Pavilanskas nuteistas tik už tai, kad apie sunkų nusikaltimą nepranešė į policiją – jam teismas paskyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, bet po nuosprendžio paleido į laisvę, nes jis už grotų buvo praleidęs jau daugiau negu metus, kai tik po įvykio buvo suimtas.
Abiem žudikams dar nurodyta atlyginti nužudytojo seseriai patirtą žalą – iš viso per 53 000 litų.
Tokiu nuosprendžiu nepatenkinti šie du nuteistieji apskundė jį Lietuvos apeliaciniam teismui ir tikisi palankesnio verdikto. Skundą pateikė ir trijulę teisme kaltinęs Kauno apygardos prokuratūros prokuroras. Jis siekia įrodyti, kad prieš Dainių V. smurtavo ir Š. Pavilanskas.
Visi nuteistieji turi šeimas, R. Stralkus – dargi ir savotiškas jaunavedys: jo sugyventinė tapo žmona jau mylimajam patekus už grotų, praėjus penkiems mėnesiams po Dainiaus V. nužudymo.
Irena ZUBRICKIENĖ
