Remigijus RAINYS
Švendūnos kaime (Raseinių r.) gyvenančiai Kristinai Urbonienei našlauti tenka jau antrą kartą. Prieš daugelį metų pelkėje nuskendo pirmasis vyras, palikęs Kristiną vargti su būriu vaikelių, o šiomis dienomis ne savo noru šią ašarų pakalnę paliko ir antrasis vyras - Česlovas Urbonas (58 m.). Su Česlovu Kristina susilaukė tik dukros Rasos, kuri jau būdama pilnametė iš tėvų namų persikraustė į pačiame Nemakščių pakraštyje stovintį savo mirusios močiutės, Česlovo motinos, namelį. Švendūniškiai šneka, kad Rasa išsikėlė norėdama pabėgti nuo tėvų namuose nesibaigiančio girtavimo, nes Česlovas "sausas" teišbūdavo tik retą dienelę. Kristina pradžioje lyg ir mėgino drausminti išgėrinėjantį vyrą, tačiau iš jo sulaukdavo tik smūgių, todėl ilgainiui nuleido rankas ir pati ėmė vis dažniau žvilgčioti į taurelę. Kone kasryt porelė pasikinkydavo į vežimą savo baltą arklį ir išvažiuodavo į Nemakščių apylinkes ieškoti uždarbio. Žmonės šaipėsi, kad iš visos tos trijulės bene protingiausias buvo arklys, nes ne tik uždirbdavo savo šeimininkams duonos kąsnį, bet ir "pavargusius" pargabendavo į namus, nes neretai nebebūdavo kam vadelioti. Viską, ką uždirbdavo talkindamas ūkininkams, Česlovas dažniausiai išleisdavo naminukei.
Tą nelemtą sekmadienį jau prieš pietus įkaušęs Česlovas sukiojosi po Nemakščius trokšdamas su kuo nors pratęsti linksmybes, todėl labai apsidžiaugė sutikęs savo beveik bendraamžį pusbrolį Petrą Šležą bei dar kelis sugėrovus. Kompanija ketino pratęsti išgertuves dukros Rasos namelyje, tačiau šioji namus buvo susitvarkiusi ir gerti viduje neleido. Tačiau vyrai visai jaukiai įsitaisė prie netoli šiltnamio stovinčio iš lentų sukalto stalelio, kurį supo kėdes atstojantys kelmai. Netrukus prie jų prisidėjo ir nežinia su kokiais reikalais čia atsiradęs Renatas Butkus (28 m.), kuris anksčiau šioje kompanijoje lyg ir nebuvo pastebėtas. Teigiamai charakterizuojamas vyriškis dirba vienoje plastikinius langus gaminančioje įmonėje ir į teisėsaugininkų akiratį ligi šiol nebuvo papuolęs. Pradžioje buvo lėbaujama taikiai. Vyrai politikavo, kalbėjosi apie kasdieninius rūpesčius. Pro šalį atsitiktinai ėję ar važiavę Nemakščių gyventojai net matė, kaip Č. Urbonas ir dar kažkuris sugėrovas protarpiais užsnausdavo, prigulę čia pat, ant pievelės. Pobūvio atmosfera pradėjo kaisti, kai pabudęs Česlovas ėmė varyti savo svečius lauk. Vyrai iš už stalo kėlėsi nenoriai, todėl tarp sugėrovų kilo konfliktas. Vieni vaišių dalyviai, pajutę, jog balius baigtas, paskubėjo pasišalinti, o kiti dar bandė raminti Č. Urboną. Nieko nepadėjo ir iš namelio atskubėjusios Rasos pastangos. Teisėsaugininkai tebesiaiškina, kas kam sudavė, tačiau vienu metu Renatas Butkus susistumdė su Česlovu ir šis krito galva atsitrenkdamas į cementinį gėlyno aptvarą. Iškviesti medikai nuvežė nelaimėlį į Raseinių ligoninę. Tenykščiai medikai, nustatę, jog Č. Urbonas patyrė itin sunkią galvos traumą, skubiai nugabeno jį į Kauno medicinos universiteto klinikas. Tačiau ir labiau patyrę, tobulesnę aparatūrą turintys Kauno specialistai išgelbėti vyriškio nebegalėjo ir mažiau nei po paros šis mirė. Kol kas Renatas Butkus įtariamas dėl neatsargaus gyvybės atėmimo, už ką Baudžiamajame kodekse numatytas laisvės atėmimas iki 4 metų ar areštas. Tačiau neatmetama, jog gavus ekspertų išvadas apie Č. Urbono mirties priežastį ir užbaigus ikiteisminį tyrimą, paaiškės naujos šio tragiško įvykio aplinkybės ir įtarimas jam gali būti pakeistas į būtinosios ginties viršijimą. Po apklausos R. Butkus išleistas į namus.
