sustoja bet kas mokosi 10 metų - audoja valstybės pinigus, o pagal diplomą nedirba

Tegul literaturai, dailei ir muzikai gabus zmones eina i visas sritis, tegul pastudijuoja ivairius menus, kaip skandinavai, salia specialybes dalyku, tegul moka graziai rasyti medikai, chemikai ir matematikai, tikrai ju specialybes ismanymas del to nenukentes. Lietuvoje istoja i aukstaja mokykla, supranta, kad ne jo sritis, bet musasi iki diplomo, nes taip reikia aplinkai, tevams ir prestizui. Net Airijoje sistema lankstesne - gali pasimokyti vieno ar kito dalyko, kuris idomus ir patinka, igyti 2 metu studijas, kurios patrauklios, ieskoti, klaidzioti ir susirasti, o visos surinktos studiju pazymos yra pliusas tavo cv. Skandinavijoje apskritai skatinama salia tiksliuju mokslu igyti koki nors humanitarini issilavinima, ten niekas nebijo pasakyti, kad domisi kuo nors ne is savo specialybes srities, nes tuo didziuojasi. O cia - pasaipa, kad tas domisi tuo, o ne tuo, nes matai dar ims ir "nesusikoncentruos". O gal susikoncentruos dar geriau?

Kodel nezinantis, nori, ar ne? Galbut zmogus zinantis, kad nori ir vieno, ir kito, ir gabumu turi is vienos ir kitos srities. Kam taip radikakliai supriesinti? Mane labiausiai ir stebina okie radikalus supriesinimai, teismai ir pasmerkimai. Tokie radikalai, visai viska zinantys, kaip Matas, man atrodo ypac vienpusiski, ir gal nepilnavertiski. Bent man yra teke sutikti humanitarikai ypac gabiu fiziku, ir jie visa gyvenima kapstosi savamoksliskai po dailes, literaturos sritis, raso megejiskus eilerascius ir nesupranta, ko nesupranta, tada metasi i primityviausia ezoterika ir sudarineja horoskopus.

O ar neakivaizdu, kad gabiausi jaunuoliai mokosi svetur dėl to, kad turi mokytis išsipūtusiuose kursuose, kurių lygis yra taip atskiestas prastais studentais, kad gabiesiems nėra ką veikti. Taigi studijų programos privalo būti susluoksniuotos vertikaliai pagal sugebėjimų poreikį jas studijuoti. Ne trijų milijonų valstybei aprėpti visas specialybes.

Beje, žmogaus nežinojimas, ar jis nori fizikos ar literatūros yra jo paties bėda. Žurnalistas, galintis pakalbėti apie mokslą, nėra blogai, bet fizikas, nesusikoncentruojantis į fiziką po studijų bus tinkamas tik verslui arba fiziniams (ne fizikiniams) darbams, kam tinkami žmonės praktiškai iš prigimties.

Maskvos aukletinis kazka sapalioja apie reformas! Kokie dar cia gali butu interviu!

Bent viena dawlyka pasirinkes Filologijos fakultete bet kurio kito fakulteto studentas renkasi uzsienio kalba. Lyg ir nieko bloga, bet kur kiti dalykai? Uzsienio kalba butina, nesiginciju, bet tai nera humanitarika, ugdanti visapusiska asmenybe, o tik kalba, matematikos, medicinos, chemijos mokslo irankis. Literatura, menai yra nustumiami. Kol bus pasirenkamas vienas dalykas, tik vienas dalykas, humanitarine mintis aukstuju mokyklu protu nepasieks. O tai, kas vyksta, rodo, kad nepasiekia jau kuris laikas. Mes nebemastome, tik atliekame paskirtas uzduotis, ir jausti, gyventi, patirti niekas nekviecia. Humanitarika neveikia valstybiniu mastu.

Rektorius interviu pareiškė - blogai , kad tiek daug žmonių „be motyvacijos „ mokosi aukštosiose mokyklose . Keistokas vertinimas.
Motyvacija yra. Ji tinkama tiek jaunuoliui, tiek valstybei.
Jaunimas nori įgauti pati geriausią ir aukščiausią išsilavinimą – universitetinį.
Rektorius turėtų kalbėti apie savo universiteto tobulėjimą . Na jei nemato galimybių ir perspektyvų ieškoti tų , kurie mato. Tuomet motyvacija taptų abipusė.

už kiek? pavadinimas neblogas, straipsnis ilgas, kaip ne ypač aktualus, tai akis taupyt verta kartais

Juodka yra susenes ozys kuris visiskai nenutuokia kas pasaulyje dedas o dar aiskina kaip gyventi. Per tokius ir aukstasis mokskas atsidure tokioje vietoje kur pats velnias koja nusilauztu.

Juodka yra susenes ozys kuris visiskai nenutuokia kas pasaulyje dedas o dar aiskina kaip gyventi. Per tokius ir aukstasis mokskas atsidure tokioje vietoje kur pats velnias koja nusilauztu.