Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
''Kaip „meras be cirkų” virto cirko meru
„Nebus geresnio šios situacijos sprendimo, negu objektą pastatyti ir pradėti eksploatuoti”, – neseniai pareiškė premjerė Ingrida Šimonytė.
Pareiškė ne apie tai, ko šiandien išties skubiai reikia Lietuvai, o apie valstybės egzistencijai palyginti nereikšmingą, apgailėtinai mažą ir skandalingai brangų pramoginį blizgutį – „nacionalinį stadioną” Vilniuje.
Net nuosavas premjerės patarėjas Raimondas Kuodis šio stadiono statybų istorijas vadina aferomis.
„Visa Vilniaus [stadiono] istorija yra aferos. […] Mes ir toliau lendam į visokias partnerystes. Daug debesėlių, greičiausiai viskas baigsis teismuose“, – apie pemjerės laiminamo statyti stadiono perspektyvas sako jos patarėjas .
Tai kas čia vyksta? Truputį perfrazuojant premjerės žodžius – nejau nėra geresnio situacijos sprendimo, nei tęsti dešimtmečius trunkančią aferą ir ją vainikuoti nepadoriai brangaus ir valstybei egzistenciškai nebūtino žaisliuko statybomis?
Važinėjamės baisiomis gatvėmis ir baisias keliais. Užsienio svečiai Lietuvoje šiurpsta nuo mūsų apgailėtinos susisiekimo infrastruktūros. Įvažiavus automobiliu į Lietuvą iš Lenkijos, susidaro įspūdis, kad grįžtame į balanos gadynę.
Vilniaus be cirkų Liudo Giros ir Ateities gatvių sankryžoje jau keturis mėnesius trunka Benkunsko cirkas: ten tiesiog nėra kelio ženklinimo! L. Giros gatvė toje vietoje išsiplečia į kelias juostas, bet tų juostų tiesiog nėra, ir vairuotojai turi jas sugalvoti. Už tokį cirką šią Vilniaus miesto tarybą turėtų bausti Kelių policija.
Tuo metu valdantieji politikai džiaugiasi, kaip vaikai, idiotiškais traukinukais į Rygą, dėl kurių greičio ir grafiko bet kuriai kitai Europos šaliai ir vyriausybei būtų be galo gėda.
Susisiekimo ministras tik valdžios kadencijai baigiantis prisiminė apie Molėtų plentą, kuris seniai virto lietuviškąja inžinierine fortifikacijos priemone prieš rusus. Kurie ten greičiausiai nepravažiuos neįklimpę, o lietuviai, po galais, priversti važinėtis.
Nieko tokio: šalies infrastruktūra nususo, ginkluotei nerandama pinigų, bet brangaus aferistinio stadiono Vilniuje būtiniausiai reikia. Ir dar tokioje miesto vietoje, kurią jau dabar nuolat puošia transporto spūstys. O kas bus, kai ten atsiras stadionas, kurio taip ilgisi politikai be cirkų
– Benkunskas su Šimonyte?
„Aš ne sau stadioną statau. […] Visų pareiga yra baigti darbą iki galo”, – sako Benkunskas apie save, galą ir visų pareigą. „Meras be cirkų” pasiryžęs tapti cirko meru, kad tik atsirastų tai, ko niekam, išskyrus jį bei tuos, kurie iš to užsidirbs arba pasilinksmins, nereikia.
„Panem et circenses!” – šaukia meras be circenses.
Ir štai kas dar įdomu. Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis iškart po „BaltcCap” it Šarūno Stepukonio istorijos elektroniniu paštu kreipėsi į parlamentarus, siūlydamas aptarti parlamentinių tyrimų galimybę. Komisijos narių susirašinėjimuose, kuriuos matė naujienų agentūros žurnalistai, Stončaičio pasiūlymą skeptiškai įvertino būtent valdantieji konservatoriai. Kodėl jiems tai taip jautru?
„BaltCap” apskritai turėjo svarbių reikalų projektuose, kuriuose vienaip ar kitaip dalyvavo valstybė su savo interesais ar / ir finansais. Neatrodo truputį įtartinas tas ryšys?..
[...]
Po naujausio cirko be cirkų Antikorupcijos komisijos pirmininkas Stončaitis TV3 laidoje per daug nevyniojo galimų įtarimų į vatą ir viešai užsiminė, kad parlamentinio tyrimo gali būti vengiama todėl, kad nacionalinio stadiono statybos, o gal ir kai kurie kiti su „BaltCap” susijusių istorijų epizodai gali byloti apie politikų „lesyklas”:
„Neturiu čia kokių nors įrodymų, kad yra kažkokių sąsajų. Tačiau supraskime: ta istorija buvo. „BaltCap” tokią mokyklą statė ir išnuomojo. […] Ar iš tiesų nėra tų įtakų pasirenkant, ateinant į tokius didelius [kaip nacionalinio stadiono Vilniuje] projektus ir toliau juos ginant? […] Politikai ir paprasti žmonės šitą projektą [nacionalinio stadiono] jau tapatina su galima politikų finansavimo lesykla”.
„Nebus geresnio šios situacijos sprendimo, negu objektą pastatyti ir pradėti eksploatuoti”, – neseniai pareiškė premjerė Ingrida Šimonytė.
Pareiškė ne apie tai, ko šiandien išties skubiai reikia Lietuvai, o apie valstybės egzistencijai palyginti nereikšmingą, apgailėtinai mažą ir skandalingai brangų pramoginį blizgutį – „nacionalinį stadioną” Vilniuje.
Net nuosavas premjerės patarėjas Raimondas Kuodis šio stadiono statybų istorijas vadina aferomis.
„Visa Vilniaus [stadiono] istorija yra aferos. […] Mes ir toliau lendam į visokias partnerystes. Daug debesėlių, greičiausiai viskas baigsis teismuose“, – apie pemjerės laiminamo statyti stadiono perspektyvas sako jos patarėjas .
Tai kas čia vyksta? Truputį perfrazuojant premjerės žodžius – nejau nėra geresnio situacijos sprendimo, nei tęsti dešimtmečius trunkančią aferą ir ją vainikuoti nepadoriai brangaus ir valstybei egzistenciškai nebūtino žaisliuko statybomis?
Važinėjamės baisiomis gatvėmis ir baisias keliais. Užsienio svečiai Lietuvoje šiurpsta nuo mūsų apgailėtinos susisiekimo infrastruktūros. Įvažiavus automobiliu į Lietuvą iš Lenkijos, susidaro įspūdis, kad grįžtame į balanos gadynę.
Vilniaus be cirkų Liudo Giros ir Ateities gatvių sankryžoje jau keturis mėnesius trunka Benkunsko cirkas: ten tiesiog nėra kelio ženklinimo! L. Giros gatvė toje vietoje išsiplečia į kelias juostas, bet tų juostų tiesiog nėra, ir vairuotojai turi jas sugalvoti. Už tokį cirką šią Vilniaus miesto tarybą turėtų bausti Kelių policija.
Tuo metu valdantieji politikai džiaugiasi, kaip vaikai, idiotiškais traukinukais į Rygą, dėl kurių greičio ir grafiko bet kuriai kitai Europos šaliai ir vyriausybei būtų be galo gėda.
Susisiekimo ministras tik valdžios kadencijai baigiantis prisiminė apie Molėtų plentą, kuris seniai virto lietuviškąja inžinierine fortifikacijos priemone prieš rusus. Kurie ten greičiausiai nepravažiuos neįklimpę, o lietuviai, po galais, priversti važinėtis.
Nieko tokio: šalies infrastruktūra nususo, ginkluotei nerandama pinigų, bet brangaus aferistinio stadiono Vilniuje būtiniausiai reikia. Ir dar tokioje miesto vietoje, kurią jau dabar nuolat puošia transporto spūstys. O kas bus, kai ten atsiras stadionas, kurio taip ilgisi politikai be cirkų
– Benkunskas su Šimonyte?
„Aš ne sau stadioną statau. […] Visų pareiga yra baigti darbą iki galo”, – sako Benkunskas apie save, galą ir visų pareigą. „Meras be cirkų” pasiryžęs tapti cirko meru, kad tik atsirastų tai, ko niekam, išskyrus jį bei tuos, kurie iš to užsidirbs arba pasilinksmins, nereikia.
„Panem et circenses!” – šaukia meras be circenses.
Ir štai kas dar įdomu. Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis iškart po „BaltcCap” it Šarūno Stepukonio istorijos elektroniniu paštu kreipėsi į parlamentarus, siūlydamas aptarti parlamentinių tyrimų galimybę. Komisijos narių susirašinėjimuose, kuriuos matė naujienų agentūros žurnalistai, Stončaičio pasiūlymą skeptiškai įvertino būtent valdantieji konservatoriai. Kodėl jiems tai taip jautru?
„BaltCap” apskritai turėjo svarbių reikalų projektuose, kuriuose vienaip ar kitaip dalyvavo valstybė su savo interesais ar / ir finansais. Neatrodo truputį įtartinas tas ryšys?..
[...]
Po naujausio cirko be cirkų Antikorupcijos komisijos pirmininkas Stončaitis TV3 laidoje per daug nevyniojo galimų įtarimų į vatą ir viešai užsiminė, kad parlamentinio tyrimo gali būti vengiama todėl, kad nacionalinio stadiono statybos, o gal ir kai kurie kiti su „BaltCap” susijusių istorijų epizodai gali byloti apie politikų „lesyklas”:
„Neturiu čia kokių nors įrodymų, kad yra kažkokių sąsajų. Tačiau supraskime: ta istorija buvo. „BaltCap” tokią mokyklą statė ir išnuomojo. […] Ar iš tiesų nėra tų įtakų pasirenkant, ateinant į tokius didelius [kaip nacionalinio stadiono Vilniuje] projektus ir toliau juos ginant? […] Politikai ir paprasti žmonės šitą projektą [nacionalinio stadiono] jau tapatina su galima politikų finansavimo lesykla”.
Nafik reikalingas tas stadionas. Tarsi Lietuvos futbolininkai visose rungtynėse laimi aukso medalius. Vietoj to kad plaunat pinigus per visokių stadionų statybas geriau už tuos milijonus pradėkit įrenginėt žmonėms priedangas kad turėtų kur pasislėpt nuo tankų, raketų, bombų. Kai pradės krist bombos niekam tas futbolas nerūpės.
@Prieštarauju statybai
O jūs galvojat , kad bent vienam valdžios parazitui rūpi paprastas žmogelis? Prasidėjus mažiausiems neramumams šitie dvasios ubagai sušoks į lėktuvėlius ir dings iš Lietuvos.
Tai leiskite pagaliau užbaigti tą Lietuvos Geda ir bėda
Ir netrukdykite su tom sąmokslo teorijom, kas būtų jeigu būtų
Statyboms 40 metu, dabar jau ir darbų yra padaryta, ir jeigu tik Avulis imasi šito projekto tai ir netrukdykite jam
Vilniui reikia stadiono ir taskas
Ir netrukdykite su tom sąmokslo teorijom, kas būtų jeigu būtų
Statyboms 40 metu, dabar jau ir darbų yra padaryta, ir jeigu tik Avulis imasi šito projekto tai ir netrukdykite jam
Vilniui reikia stadiono ir taskas
Hanner vadovas dabar Laurinavicius :D pasidomekit, raseivos, rekvizitai galima paziuret apie daugeli imoniu
Mink NAKHUI, VAGIE.
Čia kažkas žadėjo atstatyti Žalgirio stadioną. Tegu ištęsi pažadą. O koncesijos sutartį dėl Vasiukiono reikia nutraukti ir prisiteisti žalos atlyginimą. Rezultate turėsime ir stadioną Vilniuje, ir pinigų gynybai.
@Bruknė
Pamačius pagrindines naujienų portalų antraštes susidaro įspūdis, kad Prezidento ir ambasadoriaus vakarienė bei jų apsilankymas teatre yra didžiausia valstybės problema. Tiek žiniasklaidos dėmesio nesulaukia iš tiesų vertos dėmesio problemos, vagystės vidury baltos dienos ir klausimai, kurie iš esmės drebina valstybės pamatus.
Žinoma, tai labiausiai džiugina valdančiuosius. Jiems tai malonu dėl dviejų dalykų – pirmiausia, niekas iš žiniasklaidos neturi tiek resursų, laiko ir noro gilintis į valdančiųjų klaidas ir nekompetenciją, antra – G. Nausėdos reputacijos klausimus siekiama aštrinti prieš pat rinkimus, todėl nepasitikėjimo prezidentu tema bus palaikoma iki pat rinkimų.
Ši tema nereikalauja nei išminties, nei didelių finansinių resursų, todėl valdantieji, pilstys žibalą ant G. Nausėdos „sudeginimo“ ugnies, nes jiems jis yra vienintelis likęs aukštas pareigas valstybėje užimantis trukdis. Nors mano nuomone, jis galėtų būti gerokai aštresnis ir netoleruoti visiškos G. Landsbergio nekompetencijos bei žaidimų geopolitikos klausimais.
O valdantieji šiomis dienomis turi ką slėpti. Nesikartosiu, dėl jų nesąmonių, kurių jie pridarė Lietuvai per šią savo apgailėtiną kadenciją. Paliesiu tik pastarųjų dienų įvykius.
Ar kas girdėjote premjerės pareiškimą apie praloštus nacionalinio stadiono pinigus?
Tai, kad penktadienio popietę Vilniaus meras su statybų magnatu A. Avuliu praneša, kad stadionas bus statomas toliau – nereiškia, kad klausimas „uždarytas“, kodėl konservatorius Vilniaus meras pastarąsias dienas buvo toks tylus ir mažai komentavo situaciją dėl „BaltCap“.
Nelabai pavyko sužinoti, ką apie tai mano ir pati konservatorių premjerė I.Šimonytė – juk situacija neeilinė, kažkas, kas turi glaudžių sąsajų su G.Landsbergių šeimos verslu, pralošė didelius pinigus, už kuriuos turėjo būti statoma ne kokia kvadratinio metro žaidimų aikštelė, o pats nacionalinis stadionas – nacionalinės reikšmės, vienas brangiausių šalies objektų!
Ši istorija įdomi ir tuo, kaip ji prasidėjo – Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2021 m. nusprendė be aukciono išnuomoti sklypą nacionalinio stadiono statyboms sostinėje investicijų bendrovės „BaltCap“ įmonei „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“. Beveik 23 hektarų sklypas be jokio konkurso išnuomotas įmonei iki 2047 m. spalio, numatant, jog ši toje vietoje turėtų įrengti daugiafunkcį sveikatingumo, ugdymo, švietimo, kultūros ir užimtumo skatinimo kompleksą.
Sklypo vertė nurodyta 9,33 mln. eurų. Savivaldybės taryba taip pat atleido bendrovę nuo žemės nuomos mokesčio iki 2025-ųjų balandžio pradžios, t. y. stadiono statybų laikotarpiu. Įdomi detalė, kurią pastebėjo finansines „Baltcap“ ataskaitas peržiūrėję specialistai – 2023 m. „BaltCap“ nuostoliams padengti galėjo turėti vos 2 mln. eurų, nebent „BaltCap“ turėjo „stebuklingus“ 2023-uosius metus ir uždirbo labai daug pelno, apie kurį nepasigyrė jokiose ataskaitose. 2023 m. „BaltCap“ nusprendė keisti rangovą ir niekam nerūpėjo, kad bendrovės finansinė situacija gali būti labai prasta. O kam domėtis?
Juk, jei pažįsti G. Landsbergius, niekas tavęs netikrins. Nebent esi jų nedraugas, tuomet įvairios institucijos tave tikrins ir pertikrins šimtus kartų, kad rastų prie ko prisikabinti.
Jau esame rašę „Neliečiamuosiuose“, kaip „BaltCap“ fondo įmonė „BaltCap Infrastructure Fund“ yra glaudžiai susijusi su milijoninėmis investicijomis į G. Landsbergio šeimos verslą. Visur tie neliečiamieji, sąsajos, giminystės, bendri pinigai...
Bet, kadangi visiems prezidento „kotletukai“ įdomiau, o stadioną statys „Hanner“, tikriausiai niekas apie tai daugiau ir nekalbės. Gal pora visuomenininkų ir Vilniaus tarybos narių, kurie yra opozicijoje, bet ir tuos tuoj Landsbergiai išvadins „šmeižtologijos“ kurstytojais, komuniagomis ar pan.
Žinoma, tai labiausiai džiugina valdančiuosius. Jiems tai malonu dėl dviejų dalykų – pirmiausia, niekas iš žiniasklaidos neturi tiek resursų, laiko ir noro gilintis į valdančiųjų klaidas ir nekompetenciją, antra – G. Nausėdos reputacijos klausimus siekiama aštrinti prieš pat rinkimus, todėl nepasitikėjimo prezidentu tema bus palaikoma iki pat rinkimų.
Ši tema nereikalauja nei išminties, nei didelių finansinių resursų, todėl valdantieji, pilstys žibalą ant G. Nausėdos „sudeginimo“ ugnies, nes jiems jis yra vienintelis likęs aukštas pareigas valstybėje užimantis trukdis. Nors mano nuomone, jis galėtų būti gerokai aštresnis ir netoleruoti visiškos G. Landsbergio nekompetencijos bei žaidimų geopolitikos klausimais.
O valdantieji šiomis dienomis turi ką slėpti. Nesikartosiu, dėl jų nesąmonių, kurių jie pridarė Lietuvai per šią savo apgailėtiną kadenciją. Paliesiu tik pastarųjų dienų įvykius.
Ar kas girdėjote premjerės pareiškimą apie praloštus nacionalinio stadiono pinigus?
Tai, kad penktadienio popietę Vilniaus meras su statybų magnatu A. Avuliu praneša, kad stadionas bus statomas toliau – nereiškia, kad klausimas „uždarytas“, kodėl konservatorius Vilniaus meras pastarąsias dienas buvo toks tylus ir mažai komentavo situaciją dėl „BaltCap“.
Nelabai pavyko sužinoti, ką apie tai mano ir pati konservatorių premjerė I.Šimonytė – juk situacija neeilinė, kažkas, kas turi glaudžių sąsajų su G.Landsbergių šeimos verslu, pralošė didelius pinigus, už kuriuos turėjo būti statoma ne kokia kvadratinio metro žaidimų aikštelė, o pats nacionalinis stadionas – nacionalinės reikšmės, vienas brangiausių šalies objektų!
Ši istorija įdomi ir tuo, kaip ji prasidėjo – Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2021 m. nusprendė be aukciono išnuomoti sklypą nacionalinio stadiono statyboms sostinėje investicijų bendrovės „BaltCap“ įmonei „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“. Beveik 23 hektarų sklypas be jokio konkurso išnuomotas įmonei iki 2047 m. spalio, numatant, jog ši toje vietoje turėtų įrengti daugiafunkcį sveikatingumo, ugdymo, švietimo, kultūros ir užimtumo skatinimo kompleksą.
Sklypo vertė nurodyta 9,33 mln. eurų. Savivaldybės taryba taip pat atleido bendrovę nuo žemės nuomos mokesčio iki 2025-ųjų balandžio pradžios, t. y. stadiono statybų laikotarpiu. Įdomi detalė, kurią pastebėjo finansines „Baltcap“ ataskaitas peržiūrėję specialistai – 2023 m. „BaltCap“ nuostoliams padengti galėjo turėti vos 2 mln. eurų, nebent „BaltCap“ turėjo „stebuklingus“ 2023-uosius metus ir uždirbo labai daug pelno, apie kurį nepasigyrė jokiose ataskaitose. 2023 m. „BaltCap“ nusprendė keisti rangovą ir niekam nerūpėjo, kad bendrovės finansinė situacija gali būti labai prasta. O kam domėtis?
Juk, jei pažįsti G. Landsbergius, niekas tavęs netikrins. Nebent esi jų nedraugas, tuomet įvairios institucijos tave tikrins ir pertikrins šimtus kartų, kad rastų prie ko prisikabinti.
Jau esame rašę „Neliečiamuosiuose“, kaip „BaltCap“ fondo įmonė „BaltCap Infrastructure Fund“ yra glaudžiai susijusi su milijoninėmis investicijomis į G. Landsbergio šeimos verslą. Visur tie neliečiamieji, sąsajos, giminystės, bendri pinigai...
Bet, kadangi visiems prezidento „kotletukai“ įdomiau, o stadioną statys „Hanner“, tikriausiai niekas apie tai daugiau ir nekalbės. Gal pora visuomenininkų ir Vilniaus tarybos narių, kurie yra opozicijoje, bet ir tuos tuoj Landsbergiai išvadins „šmeižtologijos“ kurstytojais, komuniagomis ar pan.
gynybos pinigai yra jūsų o stadiono pinigai yra mano
Pirmiausia, stationas yra tikrai ne pirmos butinybes statinys. Jeigu biudzetui, gynybai truksta 600 milijonu euru, tai 300 milijonu vieto stationo jau yra. Atleidus, niekam nereikalingu, bent 70000 klerku is ivairiu ministeriju ir valstybes valdomu istaigu, is karto atsirastu dar 500 milijonu euru. Vadinasi rtik truputi pagerinant Lietuvos ekonomine busena ir neisleidizan nei cento papildomai (juo labiau nekeliant mokesciu), be reikalingu 600 milijonu gynybai, biudzetas dar papildomai gautu 200 milijonu.
@Jurgita
kur matyta kad valdzia verztusi dirzus.
@o
Yra 141 parlamentaras,vidutiniskai kiekvienas turi po 6 padejejus, kiekvienas gauna vid. po 2000 eur i rankas-skaiciuojam kiek sutautyti galima atsisakius siu prisiplakeliu. 141x6x2000x12 ir bus 20 milijonu ismetame.Jeigu seimunas kvailas tai tegul sedi ten kur gales sedeti be padejeju,As manau kad atsitastu is visos Lietuvos 141 labai protingas zmogus.
@Irena
Kokiem velniam tame seime tiek veltėdžių, pusė Lietuvos išsivažinėjo po pasaulį, reiškia ir seimūnų užtektų bent 50.
Nesipriešinti apiplėšinėjimui, nedoras žmogau?
Avulis netyčia sugriovė Žalgirio stadijona(gen. plane Žalgirio stadijona reikėjo daryti rekonstrukcija).O dėl nacionalinio reikia palaukti nors 10 metu kol pasikeis ir ateis nauji politikai.
REKLAMA
REKLAMA
Avulis: reikia nepriešinti Nacionalinio stadiono statybų ir investicijų į gynybą