Kada "pasirūpiti" kai augini vaikus leidi į mokslus ir ateina 50 m. ir tik po 50m.yra jau asmeninis pasirūpinimas savimi kai atleis kaip gyventi iki 65 m čia kaip toj pasakoj nereikalingus į mišką kad sušaltų

įdomi pozicija, bet tai visiška utopija

O todėl, kad apie 50m. siu dienu zmones dazniausiai jau yra "pasirupine" savo gerbuviu ir tik sunkia jaunimeli, kuriam jau nebus taip lengva "pakilti" taip, kaip, kad "kilote" Jūs lygiai pries 20 - 25m. O dėl pragyvenimo, tai no problem: yra "pensijyte", kurią Jūs patys "susiformavote" mokėdami bedarbio pasalpas siu dienu bedarbiams ir juokingus atlyginimus jaunajai kartai... Sėkmės besileidžiant karjeros laiptais...

O kodel 50-ciai turetu atsisakyti dirbamo darbo?Juk jie dar ne pensininkai,is ko jie gyventu tada?Kad pensininkai,kurie gauna jau pensijas,tai tikrai taip,jie privaletu uzleisti jaunimui darbo vietas.Bet ar tas jaunimas dirbs tuos darbus ir uz tokius mazus atlyginimus? Juk jie mauna i uzsienius didesniu pinigu ieskotis.

Daugeja ne zmoniu, o tik visokiu pajuodeliu babaju, kurie ne nesiruosia dirbti. Autorius turetu i tai atkreipti demesi, jei pas ji dar liko nors kelios pilkosios smegenu lasteles.

Dabar žmonių amžius prailgo, pensija atitolo, tai ką veikti 15-20 metų, gal badmiriauti? Kaip galima išbraukti 50mečius? Ar manote visada jauni būsiantys? Ir šiaip tyrimais siūlyčiau pasidomėti: atrasta jog geriausias protas-vidutiniu amžiaus žmonių. O apie patikimumą ir atsakomybės jausmą net nekalbu. Palyginkit 25metį ir 50metį...

tai gal anksciau buvusi sistema, kai i pensija buvo iseinama 55/60 metu buvo gera, nes darbo veitos buvo paliekamos jaunesniems?

jeigu isleistu 50metu i pensija ,galima uzleisti mielai,bet ,kad i pensija 64metu,tai kaip tada?