Joana Lapėnienė, Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
Profilaktiniu sveikatos patikrinimu kas 2–3 metus galima užbėgti už akių mirtinai ligai vėžiui. Kai kuriems, turintiems tikimybę paveldėti šią ligą ar sulaukus tam tikros amžiaus ribos, profilaktinis testas turi tapti įprasta gyvenimo būdo detale.
Lietuvoje veikia 4 nemokamos vėžio prevencijos programos. Pasirodo per 8-nerius metus joms buvo skirti 44 mln. litų, tačiau panaudoti tik 29 mln., o informaciją apie onkologinių ligų patikros programas daugiau nei 49 proc. žmonių sužino iš žiniasklaidos, bet ne iš gydytojų.
Nacionalinė vėžio profilaktikos ir kontrolės programa faktiškai galiojo iki 2010 metų. Nauja programa pasirūpinti praėjusios kadencijos sveikatos apsaugos strategai nesugebėjo, nėra jos ir dabar.
Lietuvoje pagal atrankinės patikros programas atliekami tyrimai dėl keturių onkologinių ligų. Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa pradėta 2004, krūties vėžio 2005, prostatos 2006, o storosios žarnos 2009 metais. Vos prieš dvi savaites moderniausia įranga operuota vilnietė savo pavyzdžiu ragina rūpintis sveikata.
„Gydžiausi akis. Šeimos gydytoja davė padaryti visus tyrimus pagal prevencijos programą. Padariau tyrimus ir atrastas buvo tas slaptas kraujas, siuntė į onkologinį tyrimą daryti ir atrado auglį“, – pasakojo vilnietė Danutė Makauskienė.
Poniai D. Makauskienei sveikatą, o galbūt ir gyvybę išgelbėjo nesudėtingas testas. Medikai sako, kad žmonės tirtis žarnyną paprasčiausiai varžosi
„Mūsų žmonės dar neįpratę mylėti save ir tikrintis profilaktiškai. Jeigu surandame vėžį, dažniausiai būna jau kokios mažiausiai II, III ir net IV stadijos“, – sakė Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos centro gydytoja Natalija Zaks.
„Storos žarnos vėžys kenksmingas tuo, kad kai jis užauga, gali įvykti tokia ūminė situacija, kada jus nuveš į ligoninę, pašalins vėžį, bet išves per šoną žarną, kad jūs sveiktumėte toliau“, – kalbėjo Storosios žarnos vėžio prevencijos programos koordinavimo grupės pirmininkas Kęstutis Strupas.
Storosios žarnos vėžio profilaktikos programa nėra prieinama Telšių, Utenos ir Marijampolės gyventojams – taip nusprendė sveikatos apsaugos planuotojai.
Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa vykdoma dešimtmetį visoje šalyje, tačiau ši klastinga liga Lietuvoje nusineša beveik kasdien po vieną gyvybę. Gimdos kaklelio vėžys kasmet diagnozuojamas pusei tūkstančio moterų, iš jų kas antra miršta.
Gimdos kaklelio vėžio prevencijai valstybė kasmet skiria po 4-5 mln. litų, tačiau pas ginekologą apsilanko tik pusė moterų. „Vilmorus“ apklausa rodo, kad vienos bijo sužinoti diagnozę, o kitos paprasčiausiai nesirūpina sveikata. Laiku susigriebus pasveikti galėtų daugiau nei du trečdaliai, tačiau kai į gydytojus kreipiamasi dėl skausmų, tai reiškia toli pažengusią ligą, prarastą galimybę.
„Šita liga yra lėtinė, ji vystosi per ilgą laiką. Nuo užkrato žmogaus papilomos viruso patekimo iki gimdos kaklelio vėžio išsivystymo praeina kokie 10, 12 ar 15 metų“, – paaiškino VU Santariškių klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Ginekologijos skyriaus vedėjas Vilius Rudokas.
Prevenciškai tikrintis vengia ir vyrai – net 40 proc. vyresnių nei 45 metų vyrų nė karto savo gyvenime nėra darę prostatos specifinio antigeno tyrimo.
Panaši padėtis ir susirgus krūties vėžiu – tos, kurioms diagnozuojama ketvirta stadija, išgyvena vos metus. Laiku atpažinus ligą, tikrai didelė tikimybė pasveikti. Nepasinaudoję suteikta galimybe vėliau kaltina save ir medikus
„Žinot, kaip ir kiekvienas žmogus, kuris suserga piktybine liga, tai labai bando atsukti „filmą“ atgal ir paklausti to pagrindinio klausimo: tai kodėl aš, tai dažniausias klausimas. Būna tokių atvejų kai pacientės bando ieškoti kaltų praeityje“, – pastebėjo V. Rudokas.
Fondo neišnaudoja
Onkologinių susirgimų prevencijos programas finansuoja Privalomojo sveikatos draudimo fondas. Tam 2004–2012 metais skirta daugiau nei 44 mln. litų, tačiau panaudota apie 29 mln. litų. Medikų nuomone, toks „taupumas“ vykdant vėžio prevenciją atsirado dėl to, kad Lietuvoje nėra veikiančios kvietimų sistemos, apskritai nėra specializuotos įstaigos, kuri koordinuotų vykdomas sveikatos programas. Tokia sistema kaimyninėse šalyse puikiai veikia pavyzdžiui, Skandinavijoje pasitikrina krūtis daugiau nei 90 proc. moterų.
Tuo metu atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje informaciją apie vėžio patikros programas maždaug pusė apklaustųjų sužinojo iš žiniasklaidos (49,2 proc.), kiek daugiau nei trečdalis – iš šeimos gydytojo (39,9 proc.), likęs dešimtadalis – iš pažįstamų (9,8 proc.) ir kitų šaltinių. (2,1 proc.)
Onkologija jau kelerius metus yra it našlaitė. Nacionalinė vėžio profilaktikos ir kontrolės programa faktiškai galiojo iki 2010 metų, o nauja pasirūpinti praeitos kadencijos sveikatos apsaugos sistemos planuotojai nematė reikalo.
Dabartinis sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis patvirtino, kad jau parengė iki 2020 metų veiksiančią programą, tačiau ji dar nepatvirtinta, o kol kas neįteisintas Vėžio ligų registras, nėra onkologinių ligonių stebėsenos sistemos. Tad ar reikia stebėtis, kad pagal kai kurių vėžio susirgimų skaičių Lietuvą lenkia tik viena vargingiausių ES valstybių – Rumunija.
