Sulaukusi 42-ejų metų, žinoma moteris teigia pasiekusi etapą, kai geba aiškiai išreikšti savo norus, nebesigręžti į aplinkinių vertinimus ir atvirai kalbėti apie tematikas, kurias daugelis vis dar linkę nutylėti – nuo plastinių operacijų iki skyrybų ir moterų tarpusavio palaikymo.
Naujas gyvenimo etapas ir e. parduotuvė – „Trečias vaikas“
Pateikdama savo dabartinės veiklos paveikslą, Veronika pasakoja, kad po motinystės ir esminių gyvenimo virsmų visas savo jėgas bei sukauptą patirtį sudėjo į elektroninę parduotuvę. Šį verslą ji apibūdina ypatingu palyginimu:
„Kaip aš visą laiką sakau, čia mano trečias vaikas. Tai dabar aš jį ir auginu.“
Elektroninės parduotuvės koncepcija paremta grožiu ir asmenine patirtimi, kuria ji pasirengusi pasidalinti su kitais. Paklausta apie aplinkinių lūkesčius, susijusius su mokymais ar šokių studijos atidarymu, Veronika neslepia, kad jai dažnai tenka išgirsti raginimų imtis tokios veiklos:
„Man daug draugų ir šiaip aplinkos žmonių visą laiką sakė: „Veronika, kada jau tu eisi ką nors mokinti, kaip gyventi, ką nors vesi, atidarinėsi studijas, kam nors, ką nors pasakosi?“ Bet šitas konceptas man dar kol kas yra toks tolimas. Prie jo grįžti aš kol kas nenorėčiau...“
Nors viduje vis dar vyksta tam tikra kova dėl grįžimo prie profesionalaus šokio, Veronika atskleidžia vis dar besipriešinanti spaudimui steigti šokių ar sporto akademiją.
Šokiai, vaikų aistros ir nepriekaištingos formos paslaptis
Šokis iš Veronikos gyvenimo visiškai neišnyko – šiandien ji šoka kartu su dukra Adele, o choreografiją joms kuria pati dukra. Kaip teigia Veronika, pati ji šioje situacijoje jaučiasi itin atsilaisvinusi:
„Aš dabar labai atsipūtusi esu. Sakau, Adele, jau galim kokį video nufilmuot. Ji mane išmoko. Mama, aišku, nepraradus įgūdžio greitai išmokt choreografiją, tai jai šitoj vietoj yra labai lengva.“
Prisimindama dukros kelio pradžią, Veronika prisipažįsta, kad jokiu būdu nesiekė per vaiką įgyvendinti savo pačios neišpildytų svajonių ir netgi tikėjosi, jog dukra pasirinks kitą sritį:
„Aš neturiu tos traumos – pildyti savo neišsipildžiusias svajones per vaikus ir jų sąskaita. Buvau kaip tik atvirkštinis variantas, kur tiesiog laikiau suspaudusi pirštus: „Tik ne šokiai, tik ne šokiai! Man juk taip neįdomu, vėl tas pats...“ Galvojau: „Va, kokie nors šachmatai, robotika ar biologijos būrelis – man pačiai būtų įdomu!“
Tačiau po baleto ir gimnastikos treniruočių Adelė tvirtai pareiškė norinti šokti. Tuo tarpu sūnus Kajus yra visiškas sportininkas – lanko futbolą, tenisą bei groja būgnais.
Atskleisdama puikios fizinės formos paslaptį, Veronika pabrėžia, kad tai – nuoseklaus darbo nuo pat vaikystės rezultatas. Nuo 6–9 metų ji lankė kovų menus, kuriuos vėliau pakeitė šokiai. Būdama kiek daugiau nei 20-ies metų, ji sąmoningai susitvarkė su mityba bei psichologija:
„Būdama dvidešimt kelerių metų turėjau etapą, kai reikėjo susidėlioti galvoje, kaip vis dėlto noriu atrodyti ir kaip noriu gyventi. Kovų menai ir pakankamai sąmoningas gyvenimo būdas padėjo su savimi susitarti. Tas vienkartinis susitarimas bei didelis vienų metų darbas, tiesą pasakius, man tarnauja iki šiol.“
Skyrybos, vaikų priežiūra ir santykiai su Donatu
Kalbėdama apie gyvenimo pokyčius bei skyrybas, Veronika pabrėžia, jog gyvenime ne viską įmanoma suplanuoti iki smulkmenų. Jos teigimu:
„Gyvenimas yra toks dalykas, kurio visiškai iki galo – iki pat pensijos – nesuplanuosi. Nuolat savęs paklausiu: „Kur esi ir kur nori būti?“ Tai tiesiog gyvenimo pokyčiai: nors jų ir nesuplanuoji, privalai juos priimti.“
Ji užsimena, kad skyrybos nebuvo planuotos, tačiau nebuvo ir labai didelė staigmena. Šiuo metu vaikų priežiūra su buvusiu vyru Donatu Montvydu jie dalijasi taikiai, keisdamiesi kas savaitę arba prisiderindami pagal poreikį. Paklausta apie dabartinį santykį su Donatu, Veronika atsako trumpai ir aiškiai:
„Mes esam tėvai, mes turim bendrų vaikų.“
Plastinės operacijos ir drąsa būti savimi
Laidoje Veronika atvirai papasakojo ir apie atliktas dvi plastines operacijas – nosies bei krūtinės, kurių norėjo jau labai seniai. Nosies operacija pirmą kartą jai buvo daryta dar 20-ies metų dėl pertvaros, tačiau tąkart buvo nesėkminga ir nepadėjo. Krūtinės korekcijos ji norėjo po dviejų vaikų gimimo, siekdama atstatyti tai, ką buvo davusi gamta:
„Aš tiesiog labai norėjau turėti tą, ką jau man Dievas ir tėvai davė.“
Atradusi chirurgą, kurio pasaulėžiūra sutapo su jos vertybėmis, ji ryžosi pokyčiams. Veronika prisipažįsta, kad skyrybos tam tikra prasme ją išlaisvino iš artimos aplinkos nuomonės paisymo:
„Svarbiausia, pagaliau supratau, kad turiu daryti tai, ko pati noriu: atrodyti taip, kaip noriu, kad pati gerai jausčiausi ir būčiau laiminga. Galų gale, artimi žmonės be jokių sąlygų turėtų mane mylėti. O jeigu kažkam kažkas nepatinka – matyt, mums tiesiog ne pakeliui.“
Atsakydama į klausimą, kodėl nusprendė apie operacijas prabilti viešai, Veronika teigia norinti padrąsinti kitas moteris, gavusi iš jų daugybę žinučių apie baimes bei nežinomybę:
„Pirmiausia todėl, kad galiu. O antra – todėl, kad turiu žinutę moterims... Iš tiesų gavau be galo daug žinučių iš moterų, kurios tiesiog bijo: „Ar neskauda?“, „O kaip bus?“ Tik dabar jau galiu atsakyti ir jas padrąsinti. Aš tik skatinčiau – kaip ir su tatuiruotėmis ar kitais didesniais kūno pokyčiais – sulaukti tam tikro amžiaus, kai jau truputėlį susitupės protas ir bus aiškiau, kas tu toks gyvenime.“
Brandos pamokos: gebėjimas pasakyti „ne“
Vertindama savo patirtį būnant šalia žinomo žmogaus, Veronika pastebi, kad anksčiau ji tarsi atliko „atstovės spaudai“ ar tarpininkės vaidmenį, tačiau šiandien ji džiaugiasi galėdama gyventi dėl savęs:
„Jeigu tu esi poroje su žinomu žmogumi, tai yra labai natūralu, kad visiems yra įdomus tas žinomas žmogus ir per tave tiesiog klausia apie jį. Tu toks atstovas spaudai, tarpininkas... Kurį laiką buvo viskas gerai, po to pasidarė nebeįdomu.“
Sulaukusi 42-ejų metų, ji įvardija pagrindinį šio amžiaus privalumą – gebėjimą nubrėžti ribas ir pasakyti „ne“ be pasiteisinimų:
„Manau, kad šis amžius yra tas, kai jau labai gerai žinai, ko nenori. Labai svarbu tuo tinkamai pasinaudoti. Pasidaro daug lengviau pasakyti „ne“ – ir ne todėl, kad reiktų teisintis: „negaliu, susirgau, vaikai...“, o tiesiog todėl, kad nenoriu. Ačiū. Man netinka, ačiū, aš nenoriu.“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
