Kraupi avarija įvyko 2020 m. birželio 13-ąją, apie 00 val. 48 min., Lazdijų rajone esančio Šventežerio kaimo ribose. Bylos duomenimis, vairuodamas automobilį ,,BMW 523i“, T. Jančiūnas buvo neblaivus (kraujyje rasta 2,12 promilės alkoholio) ir stipriai viršijo leistiną greitį.
BMW vairuotojas neatsižvelgė į eismo sąlygas, į tai, kad yra tamsu. Jis gyvenvietėje viršijo leistiną maksimalų 50 km/val. greitį daugiau kaip tris kartus. Ekspertai nustatė, kad BMW per miestelį skriejo apie 185 km/val. greičiu.
Todėl nieko keisto, kad girtas vairuotojas laiku nepamatė priekyje važiuojančio motociklo, kurį vairavo 18-metis. BMW priekinės dalies dešine puse trenkėsi į ta pačia kryptimi važiavusio motociklo ,,Yamaha“ galinį ratą.
Jaunas motociklininkas buvo tiesiog nublokštas. Jis nukrito ant kelio dangos. 18-mečiui buvo padaryti daugybiniai sužalojimai, jis patyrė daugybę lūžių. Medikai padėti jam jau niekuo nebegalėjo, vaikinas mirė.
Nukentėjusiaisiais šioje byloje buvo pripažinti žuvusiojo tėvai, brolis ir sesuo. Tėvai iš kaltinamojo prašė priteisti 300 tūkst. eurų, brolis ir sesuo – po 80 tūkst. eurų. Tačiau Kauno apygardos teismas priteisė ženkliai mažesnes sumas. Bendrai T. Jančiūnas šeimai turės sumokėti 26,5 tūkst. eurų.
Tiesa, žuvusiojo tėvai iš draudimo bendrovės jau gavo 36,4 tūkst. eurų išmoką. Tad nuteistajam dar gali tekti atlyginti ir šią sumą. Vis dėlto, taškas šioje byloje dar nepadėtas, mat šis nuosprendis dar gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Kaltu prisipažino visiškai
Teisiamojo posėdžio metu T. Jančiūnas kaltę pripažino visiškai. Jis pasakojo, kad 2020 m. birželio 12 d. susitiko su draugu, kuris pakvietė kartu švęsti jo gimtadienį. Savo automobiliu BMW jis nuvyko iki draugo nurodytos vietos prie ežero.
Ten buvo dar keli žmonės, kurie vaišinosi alumi, statėsi palapines. T. Jančiūnas prisijungė prie jų, pradėjo gerti. Nusprendė vartoti alkoholį ir nakvoti palapinėje. Iš pradžių jis gėrė alų, vėliau pradėjo vartoti degtinę.
Bet tada tarp jo ir draugo kilo konfliktas. T. Jančiūnas pasakojo, kad jam buvo kumščiu smogta į veidą. Todėl, nenorėdamas tęsti konflikto, jis nusprendė išvažiuoti. Sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo į netoliese esantį kaimą, kur gyveno vaikystės draugas. Tikėjosi ten pernakvoti, tačiau draugo namuose nebuvo.
Tada T. Jančiūnas nusprendė važiuoti namo. Jis teisme teigė, kad važiavo 90–100 km/val. greičiu, o privažiavęs miestelį greitį sulėtino iki 70 km/val. Važiavo įsijungęs ilgas šviesas, esą matė, kad kelias tuščias. Pravažiavęs pusę gyvenvietės, greitį padidino, į spidometrą nežiūrėjo, todėl nežino, koks tiksliai buvo greitis tą lemtingą akimirką.
Avarijos kaltininkas teigė, kad priešais važiavo kitas automobilis, kurio šviesos jį apakino. Esą prasilenkęs su tuo automobiliu, staiga už kokių 10–20 metrų pamatė blankią raudoną šviesą. Tai buvo 18-mečio vairuoto motociklo šviesa.
Kodėl motociklo nematė anksčiau, T. Jančiūnas pasakyti negalėjo. Teigė, kad staigiai stabdė, bet nieko negalėjo padaryti ir po sekundės įvyko smūgis. Iškart suprato, kad priekine dešine automobilio dalimi kliudė motociklą. Tada jo automobilį sumėtė, jis nulėkė į griovį, vertėsi.
Atvykus policijai pasakė, kad vairavo ne jis, kad buvo kitas žmogus. Taip pasakė, nes buvo išsigandęs, sukrėstas. Girtas vairuotojas teigė, kad visą laiką manė, jog toje vietoje leistinas greitis yra 70 km/val. Tačiau jis negalėjo paneigti ekspertų nustatyto 185 km/val. greičio, nes į spidometrą nežiūrėjo.
Akyse – sužaloto sūnaus vaizdas
Žuvusio 18-mečio motina teisme pasakojo, kad apie 20 valandą sūnus išvažiavo pas draugus. Jie susitarė, kad jis grįš apie dvyliktą–pirmą valandą nakties. Motina teigė, kad sūnus visuomet grįždavo sutartu laiku.
Anot motinos, sūnus važiuodavo atsargiai, tvarkingai. Sutartu laiku sūnus negrįžo, tad apie 5 val. ryto mama parašė jam žinutę, kad neranda namuose. Bet ryte policijos pareigūnai jau pranešė apie eismo įvykį.
Moteris teigė, kad patyrė neturtinę žalą, jos sūnaus niekas nesugrąžins. Jai nuolat akyse stovi smarkiai sužaloto sūnaus vaizdas, todėl tiek ji, tiek vyras nuolat geria gydytojo prirašytus vaistus dėl miego ir kraujo spaudimo mažinimo.
18-metis turėjo paveldėti šeimos ūkį. Motina pasakojo, kad vaikas ketino būti ūkininku, ketino studijuoti ir su broliu ekologiškai ūkininkauti. Moteris tikėjosi visą gyvenimą turėti paguodą, ramybę, nes sūnus žadėjo likti ūkininkauti ir toliau likti gyventi kartu.
Moteris pasakojo, kad sūnus nuolat padėdavo ūkyje, o kiti vaikai jau buvo išvykę kitur. Bet santykiai tarp visų šeimos narių buvo puikūs. 18-metis su seserimi nuolat susirašinėdavo, o su broliu dažnai susitikdavo.
Teismo motyvai
Kaip jau minėta, kaltinimai T. Jančiūnui iš pradžių buvo pateikti dėl nužudymo. Kauno apygardos teismas pateikė argumentus, kodėl kaltinamasi buvo nuteistas pagal kitą Baudžiamojo kodekso straipsnį.
Anot teismo, bylos aplinkybės rodo, kad T. Jančiūnas, nors ir šiurkščiai pažeidęs KET reikalavimus, veikė neatsargia kaltės forma – jis, būdamas neblaivus, tamsiu paros metu vairuodamas transporto priemonę, kuria viršijo leistiną greitį, suvokė rizikingą ar net pavojingą savo veikos pobūdį, tačiau nėra pagrindo išvadai, kad jis suvokė, jog jo veikos padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami.
Incidentas įvyko apie vidurnaktį, kai eismas kelyje nebuvo toks intensyvus, kaip dienos metu. Aplinkybę dėl mažo eismo intensyvumo patvirtino ir liudytojai, prasilenkę su motociklu prieš pat eismo įvykį, kurie nurodė, jog daugiau jokių transporto priemonių be motociklo ir T. Jančiūno vairuojamo automobilio – kelyje nebuvo.
Baudžiamojoje byloje nusikalstamos veikos tinkamam kvalifikavimui be pagrindinio subjektyvinės pusės požymio – kaltės, svarbūs yra ir nusikalstamos veikos motyvas bei tikslas. Šiuo atveju nenustatyta, kad T. Jančiūnas būtų siekęs atimti motociklo vairuotojo gyvybę, nes byloje nėra jokių duomenų apie konfliktiškus ar kitokius panašius jų santykius, kaltinamojo su žuvusiuoju jokie asmeniniai santykiai nesiejo. Be to, byloje nėra duomenų, kad T. Jančiūnas būtų suvokęs labai tikėtinus ar net neišvengiamus padarinius – žmogaus mirtį ir neatsisakęs savo pavojingo elgesio.
Šioje byloje nustatytos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad T. Jančiūnas, vairuodamas automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir viršydamas saugų bei leistiną važiavimo greitį, nors numatė, kad šie jo veiksmai gali sukelti eismo įvykį, tačiau to įvykio padarinių ne tik nenorėjo, bet ir neleido jiems kilti sąmoningai.
Jis veikė pasitikėdamas tuo, kad nejautė, kad apsvaigimo nuo alkoholio lygis jam būtų trukdęs tinkamai suvokti aplinką, manydamas, kad nors ir važiuodamas dideliu greičiu (viršydamas jo manomą leistiną 70 km/h greitį daugiau nei 2 kartus), sugebės suvaldyti automobilį, jį laiku sustabdyti, jeigu kelyje bus kliūtis.
Nagrinėjamu atveju, kelias, kuriuo važiavo T. Jančiūnas buvo tiesus, nors ėjo jis gyvenvietės ribose, tačiau gyvenamųjų namų šalia kelio nebuvo, dėl ko iki sankryžos, už kurios įvyko eismo įvykis, buvo leidžiamas 70 km/val. greitis.
Teismo vertinimu, kaltinamojo pasitikėjimas savo vairavimo įgūdžiais ir ką tik suremontuoto automobilio galimybėmis buvo lengvabūdiškas, tačiau minėta aplinkybė, atsižvelgus į šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė dėl neatsargumo, t. y. nusikalstamo pasitikėjimo, o ne veikdamas netiesiogine tyčia.
Sprendžiant, jog T. Jančiūno veika netyčinė, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, kaltinamasis pradžioje stengėsi laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų, priartėjęs prie gyvenvietės jis greitį sulėtino ir vėl jį padidino tik prieš pat eismo įvykį, todėl jis neturėjo pakankamai laiko įvertinti savo veiksmus, šiuos veiksmus tęsti, ar nuo jų atsisakyti.
