Tokia analogija padeda geriau suvokti, kokia trumpa yra žmonijos egzistencija, palyginti su planetos amžiumi.
Kaip pastebi autoriai, tokiame suspaustame kalendoriuje beveik viskas, ką galima pavadinti žmonijos istorija, vyksta labai vėlai. Remiantis tuo, kad, NASA teigimu, mūsų planeta susiformavo maždaug prieš 4,5 milijardo metų, ir jei šį laiko tarpą suspaustume iki vienų metų, kiekviena diena truktų maždaug 12,3 milijono metų, kiekviena valanda – apie 514 tūkstančių metų, kiekviena minutė – maždaug 8600 metų, o kiekviena sekundė – apie 143 metus.
Toliau ši analogija veikia taip: žmonės atsiranda tik paskutinio metų vakaro pabaigoje, žemdirbystė – maždaug per paskutinę minutę, o visa rašytinė istorija telpa į paskutinį trumpą blyksnį prieš vidurnaktį. Tikslus laikas gali šiek tiek kisti priklausomai nuo to, kokios datos imamos pagrindu, tačiau bendras vaizdas išlieka nepakitęs.
Žemės istorija: kodėl žmonija atsirado tik pačioje metų pabaigoje
Frazė, kad „žmonės atsiranda 23:36 val.“, paremta prielaida, jog šiuolaikiniams žmonėms yra maždaug 200 tūkstančių metų. Žemės kalendoriuje, apimančiame 4,5 milijardo metų, šie 200 tūkstančių metų atitinka maždaug 23 minutes iki vidurnakčio, t. y. beveik tiksliai 23:36 val. gruodžio 31 d.
Tačiau šiuolaikiniai mokslo populiarinimo šaltiniai dažnai naudoja kitą mūsų rūšies kilmės datą. „Smithsonian Human Origins Program“ duomenimis, Homo sapiens egzistuoja maždaug 300 tūkstančių metų ir atsirado Afrikoje maždaug staigių klimato pokyčių periodu. Jei naudosime būtent šią datą, mūsų rūšis atsiranda likus maždaug 35 minutėms iki vidurnakčio – arčiau 23:25 val.
Šis skirtumas nėra smulkmena, tačiau jis nesugriauna pačios analogijos. Nepriklausomai nuo to, ar laikrodis rodo 23:25, ar 23:36, Homo sapiens atsiranda tik po to, kai beveik visi kalendoriniai metai jau praėjo, pažymi leidinys. Hadėjus, archėjus, proterozojus ir beveik visas fanerozojus jau pasibaigė. Dinozaurai seniai išnyko. Ledynmečiai – tai jau finalinės scenos. Planeta jau daugelį „mėnesių“ egzistavo su vandenynais, gyvybe, deguonies atsargomis, kontinentais, masiniais išmirimais ir ilgais evoliuciniais eksperimentais, kurių liudininkais mes niekada nebuvome.
„Pagrindinė išvada yra ta, kad žmonijos istorija nėra senovinė planetos masteliu. Ji yra labai neseniai prasidėjusi. Ir tai nėra meninis įvaizdis, o matematinis faktas: mūsų rūšis atsirado tik per paskutinę „Žemės metų“ valandą“, – pažymima straipsnyje.
Žemdirbystė atsirado paskutinę minutę
Žemdirbystė atsirado dar vėliau. Švietimo resursas „National Geographic“, skirtas žemės ūkio vystymuisi, perėjimą prie žemdirbystės datuoja maždaug prieš 12 tūkstančių metų, kai žmonės pradėjo atsisakyti klajokliško medžiotojų-rankiotojų gyvenimo būdo ir perėjo prie sėslaus ūkio bei nuolatinių gyvenviečių. Suspaustame Žemės kalendoriuje šie 12 tūkstančių metų sudaro vos 84 sekundes.
Tai yra, žemdirbystė atsiranda ne tiesiog gruodžio 31 d., o maždaug 23:58:36 val., rašo autoriai. Miestai, grūdų atsargos, naminai gyvūnai, nuosavybės teisė, socialinė hierarhija, produktų perteklius, organizuotas darbas ir visas tolimesnis technologinis vystymasis prasideda tik per paskutines pusantros metų minutės.
Tuo pat metu pažymima, kad žemdirbystė mums atrodo labai senovinė, juk ji slypi beveik visų visuomeninių institucijų, kurias paveldėjome, pamatuose. Ji senesnė už valstybes, imperijas, raštą ir pirmuosius žinomus valdovus. Tačiau Žemės kalendoriuje žemdirbystė visai nėra senovinis civilizacijos pamatas. Tai įvykis, kuris vyksta tada, kai laikrodžio rodyklės jau beveik rodo vidurnaktį.
Rašytinė istorija dar trumpesnė, nei atrodo
Atsiradus raštui, skaičiavimai tampa įdomesni, bet ir sudėtingesni. Frazė, kad „visa rašytinė istorija užima paskutines 15 sekundžių“, yra ryški, bet šiek tiek supaprastinta šios analogijos versija, rašo leidinys. Jei griežtai laikysimės Žemės mastelio, 15 sekundžių atitinka šiek tiek daugiau nei du tūkstančius metų. Tai apima reikšmingą dalį to, kas mokoma mokykliniuose istorijos kursuose, bet ne pačias seniausias rašto sistemas.
Jei atskaitą pradėsime nuo pirmųjų rašto sistemų, laiko tarpas tampa šiek tiek ilgesnis. „World History Encyclopedia“ duomenimis, pleištaraštį Mesopotamijos šumerai sukūrė maždaug 3600–3500 metais pr. m. e., o tolesnį vystymąsi jis įgavo Uruke apie 3200 metus pr. m. e. Jei paimsime maždaug 5–5,5 tūkstančio metų rašytinės istorijos, Žemės kalendoriuje tai sudarys apie 35–39 sekundes.
„Šis patikslinimas yra svarbus, juk kalendorinė analogija neturi kurti perteklinio tikslumo iliuzijos. Jei kalbama apie visą Žemės istoriją, seniausi rašytiniai paminklai užima greičiau paskutinę pusę minutės metų, o ne lygiai paskutines 15 sekundžių. Tačiau pagrindinė išvada išlieka nepakitusi. Rašytinė istorija – t. y. ta praeities dalis, kurią mes įprastai ir vadiname istorija, – vis tiek užima tik mažytį paskutinės minutės gabalėlį“, – pažymima straipsnyje.
Vis dėlto tai, kas buvo iki to, buvo atkurta remiantis rastais kaulais, darbo įrankiais, nuosėdinėmis uolienomis, izotopais, griuvėsiais, uolų piešiniais, DNR ir t. t.
Jauna rūšis labai senoje planetoje
Kaip paaiškino autoriai, tokios kalendorinės analogijos reikšmė yra ta, kad ji paverčia planetos amžių į suprantamą įvykių seką. Beveik per visus metus nėra nei laukų, nei miestų, nei laivų, nei teleskopų, nei abėcėlių, nei valstybinių sienų, nei laikrodžių, nei rašytinių kalbų, nei žmogiškų vardų.
Tada, paskutinę metų valandą, atsiranda Homo sapiens. Per paskutines pusantros minutės žemdirbystė iš esmės pakeičia žmonių santykį su maistu ir gyvenamąja vieta. Per paskutinę pusę minutės raštas pradeda išsaugoti žmogaus atmintį iš pradžių molyje, vėliau akmenyje, popieriuje, rašale, o galiausiai – skaitmeniniame kode. O paskutinėmis sekundėmis šiuolaikinė civilizacija pradeda vystytis taip staigiai, kad pati analogija beveik nustoja veikti.
„Šis kalendorius nėra pakankamai tikslus, kad galutinai išspręstų ginčus dėl žmogaus kilmės, istorijos apibrėžimo ar civilizacijos pradžios. Tačiau jis tokio tikslo ir nesiekia. Tai tik modelis, padedantis pakeisti požiūrį. Ir šiame modelyje išvada akivaizdi: viskas, ką vadiname žmogaus pasauliu, egzistuoja planetoje, kuri beveik baigė savo kalendorinius metus dar prieš mums joje atsirandant“, – reziumuoja leidinys.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
