Vadovų pareigas einančių vyrų elgesio manieros rodo artimą ryšį su gyvūnijos pasaulio atstovais, pirmiausia šimpanzėmis ir kitomis žmogbeždžionėmis, atskleidė tyrimas.
Gal kartais pažįstate viršininką, kuris pasipūtęs pirmyn – atgal vaikštinėja po biurą ir, atstatęs krūtinę, gėrisi kokia nors ryškiaspalve dėme – pavyzdžiui, raudonu kaklaraiščiu? – klausia britų dienraštis „The Independent“. Australijos mokslininkai, tyrę vadovais dirbančių vyrų elgesio ypatumus, tvirtina, kad tokios manieros stulbinamai atitinka daugelio gyvūnų patinų elgesį.
Naujojo Pietų Velso universiteto (Australija) tyrėjai, apklausę kelis šimtus bendrovių vadovų ir jų pavaldinių, padarė išvadą, kad bet kurioje darbovietėje viršininkai – kaip ir gyvūnų gaujų dominuojantys patinai – žymi savo teritoriją, stengdamiesi įtvirtinti savo autoritetą ir pademonstruoti valdžią. Lygiai taip pat, kaip savo ryškiaspalves kūno dalis demonstruojantys beždžionių patinai ir ryškiomis plunksnomis besipuikuojantys povai, vadovaujantys vyrai yra linkę derinti tamsų kostiumą (kuris pabrėžia autoritetą) su rožiniais marškiniais ar ryškios spalvos kaklaraiščiais.
Laukinėje gamtoje tokiais manevrais siekiama susirasti partnerę. O biuruose – padėti žmogui įsitvirtinti vidinėje hierarchijoje, teigia tyrimui vadovavęs Pietų Velso universiteto profesorius Jeffrey Braithwaite‘as.
„Jei pažvelgtume į šią problemą evoliucijos požiūriu, pirmiausia turėtume konstatuoti, kad mokslui žinoma apie 200 rūšių, kurių atstovai gali reikšmingai vaikštinėti išpūtę krūtinę. Kol Homo sapiens pasiekė gentinę organizaciją ir hierarchiją, turėjo praeiti 2 milijonai metų evoliucijos, ir biologiniame bei evoliuciniame lygmenyje ši situacija iš tikrųjų nelabai skiriasi nuo kitų rūšių. Ko gero, visa tai įrašyta mūsų genuose“, – sakė jis.
Australijos žurnale „Journal of Health Organisation and Management“ paskelbtoje tyrimo ataskaitoje teigiama, kad daugelyje ekonomikos šakų – pradedant reklamos verslu, baigiant statybų sektoriumi ir sveikatos apsauga – vadovai vyrai demonstruoja analogišką elgesio modelį.
Pasak „The Independent“, kad pabrėžtų savo padėtį, jie įsitaiso didžiausią visame biure krėslą, kalba garsiau už visus ir dažniau nutraukia kitus darbuotojus. Kad išmuštų pavaldinius iš vėžių, jie dažnai savo kalbą paįvairina visokiais vadybos žargonizmais ir abreviatūromis. Didžiąją dienos dalį jie praleidžia posėdžiuose, prikišamai demonstruoja jų statusą pabrėžiančias specialiąsias „vaizdines priemones“, tarp jų automobilius ir mobiliuosius telefonus. O jų asmeninė erdvė (kabinetas, iš kurio galima stebėti biurą) akylai saugoma nuo įsibrovėlių.
„Mes nustatėme universalų, gyvūnijos pasauliui būdingą siekį pademonstruoti savo valdžią, vyriškumą, seksualumą ir autoritetą. Regis, tokia savybė glūdi žmogaus prigimtyje, – aiškino profesorius J. Braithwaite‘as. – Panašius gentinės kultūros elementus mes nesunkiai aptikome Pietų Afrikos savanoje gyvenančių medžiotojų – rinkėjų bendruomenėse“.
Pasak mokslininko, senovėje atskiros žmonių grupės užsiimdavo tam tikrą teritoriją, tai padėdavo joms išgyventi. Nesusibūrusiems į tokias grupes nepavykdavo perduoti savo genų. „Tačiau stebina tai, kad tiek daug tarnautojų iki šiol išlaikė tokius gentinės bendruomenės laikus siekiančio elgesio bruožus“, – sakė profesorius. Jo teigimu, tai gali paaiškinti visus nepageidautino elgesio tipus, įskaitant naujokų engimą.
Daugelio rūšių, pavyzdžiui, šimpanzių, kapucinų, japoniškų makakų, vadinamieji „Alfa patinai“ – dominuojantys individai – įtvirtina savo padėtį tokiu pat elgesiu, kaip ir bendrovių vadovai – vyrai, rašo „The Independent“. Australijos mokslininkų tyrime tokie žmonės lyginami su paukščiais, kurie poravimosi sezono metu buriasi į grupes, kad apgintų savo teritoriją, ir demonstruoja tam tikras pozas, kurios padėtų atkreipti patelių dėmesį.
Nors šį tyrimą atlikę tyrėjai nagrinėjo vien tik vyrų elgesį, profesorius J. Braithwaite‘as pastebėjo, kad dauguma moterų viršininkių virsta „Alfa patelėmis“ ir ima varžytis su vyrais, o kitos renkasi kitokį, labiau komandinį elgesio stilių.
