Vienas iš geriausiai žinomų Visatos objektų – Jaučio žvaigždyne už maždaug 6000 šviesmečių nuo Žemės esantis Krabo ūkas – pateikė mokslininkams staigmeną, praneša „Space.com“.
Ilgai laikytas vienu stabiliausių kosminės šviesos šaltiniu, pagal kurį net buvo atliekamas kitų šviesos šaltinių stebėjimų kalibravimas, Krabo ūkas netikėtai sugeneravo tris gama spindulių žybsnius, kurių kiekvienas truko po kelias dienas.
„Mūsų įsivaizdavimas, jog Krabo ūkas stabilus, dabar visiškai pasikeitė. Turėsime viską apgalvoti iš naujo“, – sakė Romoje (Italija) veikiančio nacionalinio astrofizikos instituto mokslininkas Marco Tavanis. Jo su kolegomis atliktus naujausių Krabo ūko stebėjimų rezultatus sausio 7 d. paskelbė žurnalas „Science“.
Krabo ūkas yra seniai „mirusios“ žvaigždės liekanos, sakoma pranešime. Spalvingi ūko dujų kamuolio sluoksniai – tai buvusios žvaigždės medžiagos liekanos, atplėštos nuo jos paviršiaus iki jai virstant vadinamąja neutronine nykštuke – didelio tankio dangaus kūnu. Neutroninė žvaigždė Krabo ūko centre vadinama pulsaru, nes tarsi švyturys skleidžia nuolatinį šviesos srautą.
Kodėl iš šio pulsaro atsklido trys gama spindulių žybsniai, kol kas neaišku. Pasak astronomų, šie po kelias dienas trukę žybsniai skiriasi nuo įprastinių gama spindulių pliūpsnių mirštant masyviai žvaigždei, nes pastarieji būna žymiai trumpesni.
Manoma, kad pulsaras skleidžia įkrautų dalelių pluoštus, kurios kažkokiu būdu yra smarkiai pagreitinamos. Kai šios dalelės – daugiausia elektronai ir pozitronai – pasiekia pulsarą gaubiantį ūką, jos ima sąveikauti su ūko magnetiniu lauku. Šios sąveikos rezultatas – vadinamoji sinchrotroninė spinduliuotė, paprastai pasireiškianti gama spindulių pavidalu.
Šie Krabo ūko gama spindulių žybsniai yra pirmiej, užfiksuoti kosminiame ūke, sakoma pranešime.
