Smegenys (Wikimedia Commons nuotr. )

Smegenys (Wikimedia Commons nuotr. )

Atlikę seriją eksperimentų, mokslininkai priėjo išvadą, jog iš smegenų aktyvumo, kuris atsiranda mintyse dėliojant sakinius, įmanoma atkurti kalbą.

Paaiškėjo, jog galvos smegenyse esančių kalbos centrų aktyvumas yra analogiškas – nepriklausomai nuo to, ar sakinį mes girdime, ar jį tik įsivaizduojame mintyse. Tai reiškia, jog mūsų mintys iš principo gali būti nuskaitytos ir perduotos pasauliui net ir neprabylant. Fizikos profesoriaus Stiveno Hokingo (Stephen Hawking) ir panašaus likimo paralyžuotų žmonių atveju ši naujiena – tiesiog neįtikėtina. Tiesa, kartu tai reikštų galimybę, jog mūsų minčių galės klausytis kiti asmenys. Arba... kitų mintis galėsime girdėti mes patys? Neišvengiamą etinį ir moralinį disputą kol kas palikime nuošalyje. Tačiau pamėginti įsigilinti į mokslininkų atradimą – verta.

REKLAMA

„Įsivaizduokite pianistą, kuris stebi, kaip be garso grojama fortepijonu, – siūlo Brajanas Paslis (Brian Pasley) iš Kalifornijos universiteto Berklyje (JAV). – Jei pianistas televizijos ekrane be garso matytų, kurie klavišai spaudomi, jis sugebėtų įsivaizduoti (mintyse girdėti), kokia muzika skamba, nes jis iš rankų judesių gali suprasti, kokiomis natomis ir maždaug kas grojama.“ B. Paslis su kolegomis kažką panašaus nuveikė su smegenų bangomis – tyrėjai sužymėjo nervines sritis pagal šių atsaką į girdimus garsus.

Perteikti, kaip smegenys konvertuoja kalbą į prasmingą informaciją, yra gana keblu. Esminė idėja yra tokia: garsas aktyvuoja jutiminius neuronus, kuriais garso sukelti elektromagnetiniai impulsai nuneša informaciją į skirtingas smegenų zonas, atsakingas už skirtingus girdėjimo aspektus. Šio neurologinio proceso rezultatas – mes suvokiame kalbą. B. Pasliui su kolegomis parūpo, ar įmanoma identifikuoti, kokias smegenų zonas sužadina esminiai girdimos kalbos aspektai.

Eksperimentų metu tyrėjai diktavo žodžius ir sakinius penkiolikai žmonių, kuriems tuo metu buvo atliekama galvos smegenų operacija (dėl epilepsijos ar naviko). Elektrodai fiksavo nervinį aktyvumą viršutiniuose ir viduriniuose smilkinių srities vingiuose. Tai – netoli ausų esanti galvos smegenų zona, kuri aktyviai dalyvauja girdėjimo procesuose. B. Paslio kolektyvas užsibrėžė tikslą iš užfiksuotų duomenų perprasti, kurie kalbos aspektai buvo susiję su užfiksuotu smegenų aktyvumu.

Smilkinio srityje (žalia spalva) kalbos procesams svarbūs viršutinis ir vidurinis smilkinių srities vingis (Wikimedia Commons nuotr. )Smilkinio srityje (žalia spalva) kalbos procesams svarbūs viršutinis ir vidurinis smilkinių srities vingis (Wikimedia Commons nuotr. )

REKLAMA

Garsą sudaro įvairūs dažniai – garsas smegenyse yra išskaidomas ir nusiunčiamas į skirtingas smegenų sritis.

„Paprastai kalbant, viena neuronų gija siunčia tik signalus, neviršijančius 1000 hercų ribą – jai visiškai nerūpi kito dažnio garsai. Kita neuronų gija „kuruoja“ signalus tarp 1000 ir 5000 hercų, ir taip toliau, – pasakoja B. Paslis. – Pagal gijų aktyvumą mes galime identifikuoti, už kokį dažnį tam tikra gija yra atsakinga.“

B. Paslio tvirtinimu, garso bangų dažnis nėra vienintelė informacija, kurią smegenys išskaido. Yra ir kitų kalbos aspektų: skiemenų ritmas, sakinių konstrukcija ir pan.

„Ta smegenų sritis, kurią jie tyrinėja, yra tarsi takoskyra, vingiuojanti kažkur tarp smegenų srities, kuri apdoroja garsą, ir smegenų srities, kuri leidžia mums interpretuoti tą informaciją bei formuluoti atsakymą, – tvirtina klausos procesus tyrinėjanti Dženifer Bizlei (Jennifer Bizley) iš Oksfordo universiteto. – Požymiai, kuriuos jie gali „ištraukti“ iš tos zonos, yra labai svarbūs kalbos supratimo procesuose.“

B. Paslio komandai pavyko susieti daugelį kalbos aspektų su tuo pat metu vykstančiu nerviniu aktyvumu. Vėliau tyrėjai suformavo algoritmą, kuriuo galima interpretuoti nervinį smegenų zonos aktyvumą ir pagal tokią interpretaciją sukurti spektrogramą (žiūrėkite vaizdo siužetą).

Spektrograma – grafinis garsų atvaizdas, iliustruojantis, kiek ir kokio dažnio garsų būna kalboje per tam tikrą laikotarpį. Mokslininkai algoritmą patikrino sulygindami nervinio smegenų aktyvumo pagrindu sudarytas spektrogramas su spektrogramomis, iliustruojančiomis autentišką garsą.

REKLAMA

Tyrėjai taipogi naudojosi ir kita programa – ja spektrogramos buvo rekonstruojamos į kalbą.

„Garso atkartojimų besiklausantys žmonės gali sugebėti atpažinti esminius tikro ir atkurto žodžio panašumus, – teigia B. Paslis. Tiesa, pamėginus įsiklausyti į visus spektrogramose tariamus žodžius, suprasti galima tik tuos, kurie vaizdo siužete įvardyti kaip „Original sound“ – t. y., „Waldo“, „structure“, „doubt“.

Kaip ten bebūtų, atkartotų žodžių adekvatumas buvo pakankamas, jog jų prasmę galėtų atkoduoti kompiuterinė programa. Kitaip tariant, jei minčių klausantis „gyvai“ nepavyks nieko suprasti, jas į suprantamesnę kalbą išvers kompiuterinė programa.

Esminis šių eksperimentų atradimas yra toks: mintinis žodžių tarimas smegenyse sukelia iš esmės tokį pat nervinį aktyvumą, kokį sukeltų ne įsivaizduojamas, o realiai girdimas žodis. Išmokus nuskaityti tokį smegenų aktyvumą, būtų galima klausytis minčių.

„Žinome, jog jutiminės informacijos apdorojimo metu psichikoje esantys vaizdiniai aktyvuoja panašius nervinius tinklus, – tvirtina Lježo universiteto (Belgija) mokslininkas Stivenas Loreisas (Steven Laureys). – Mums tereikia įrodyti, jog pakanka galvoti apie žodį, ir jį bus galima perduoti neprabylant. Tai būtų proveržis medicinoje, palengvinsiantis dalią didelių fiziologinių komunikacijos sunkumų turintiems žmonėms.“

„Maždaug to mes ir siekiame“, – neslepia B. Paslis.

Jo vadovaujamas mokslininkų kolektyvas nėra vienintelis, mėginantis „įgarsinti“ mintis. Bostono universitete (Masačiusetas, JAV) Frenko Giunterio (Frank Guenther) vadovaujamai specialistų grupei yra pavykę interpretuoti smegenų signalus, sklindančius iš lūpų, burnos, gerklų judesius įnervuojančių zonų. Iš tų signalų tyrėjams pavyko nuspėti, kokią formą asmuo siekia suformuoti savuoju vokaliniu traktu ir ką asmuo mėgina ištarti.

REKLAMA

Sukurtą kompiuterinę programą F. Giunterio kolektyvas išbandė su paralyžiuotu Eriku Ramziu (Erik Ramsey). Į už kalbos motoriką atsakingą E. Ramzio smegenų sritį buvo implantuotas elektrodas. Paaiškėjo, jog tokios programinės įrangos visai pakanka, norint generuoti kai kuriuos balsius – sudėtingesnių garsų programinė įrangą atkurti nesugeba.

„Girdimąją informaciją kiekvieno žmogaus smegenys apdoroja tuo pačiu principu, – atkreipia dėmesį B. Paslis. – Todėl naujasis minčių girdėjimo modelis tiktų kiekvienam asmeniui. Tiesa, įrangą reikėtų suderinti kiekvienam individualiai – pagal anatominius smegenų ypatumus. Pratybų periodas nėra ilgas – jo metu žmogus tiesiog klausosi garsų. Kai minčių nuskaitymo modulis įvaldomas, jis gali būti naudojamas nuspėti asmens kalbai. Toks mechanizmas transliuotų net ir tuos žodžius, su kokiais iki tol jis (mechanizmas) nebuvo susidūręs.“

Anot B. Paslio, yra realių vilčių šią idėją įgyvendinti.

Implantai siųstų įrašytą signalą į dekoderį, o šis priimtus signalus konvertuotų į kalbą“, – pasakoja mokslininkas, svajojantis sukurti saugų, bevielį implantuojamą ir ilgalaikį įtaisą.

„Mūsų minčių skaityti nesugebės niekas, – ramina kitas Oksfordo universiteto mokslininkas Janas Šnupas (Jan Schnupp). – Vien todėl, jog pirma reikėtų atlikti sudėtingą įtaisų implantavimo į smegenis operaciją.“

Parengė Saulius Žukauskas














Nerijus
2012-02-02 09:52:59
Na, kad telepatija bus islavinta manau aisku daugeliui. Idomu tik kada.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
purksis 2012-02-06 09:05:52
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Atitinkamomis aplinkybėmis žmonės gali viską.
   ATSAKYTI
purksis 2012-02-06 00:22:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Ryžtas yra tarsi raumuo
   ATSAKYTI
Nerijus 2012-02-04 12:27:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Ne tik mintys yra energija..   ATSAKYTI
Nerijus 2012-02-04 12:27:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kodel kaip zoo? Gi nebus grotu ir galesim eiti kur norim gi, negi ne?    ATSAKYTI
Nerijus 2012-02-04 12:26:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Tai uzvaldys gi mus.. Nepamirsk dar RFID cipu.   ATSAKYTI
Nerijus 2012-02-04 12:26:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Tai jis jau pasake ta pati.. Kam atkartoji?    ATSAKYTI
total 2012-02-03 19:54:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
atsiras tokių kurie galės ir apgauti tą softą, kaip kai kurie gali apgauti ir melo detektorių,..    ATSAKYTI
total 2012-02-03 19:54:08
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
na tikėkimes to niekada nebus, bet nusikaltėlius galės gaudyti lengviau, bet tada visi žmonės bus nusikaltėliai , jei blogai galvoti yra nusikaltimas.. :D   ATSAKYTI
total 2012-02-03 19:53:20
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
gyvensime kaip zoologijos sode.. :)   ATSAKYTI
total 2012-02-03 19:52:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
tai manau ir smegenys gali veikti kito žmogaus smegenys, daryti įtaka, nes mintys yra energija..    ATSAKYTI
ne taip greitai 2012-02-02 22:50:36
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Jokia cia telepatija. tiesiog sukurs softa kuris kaip teigiama sugebes interpretuoti smegenu signalus susiejusius su kalba, kazkas panasaus kaip dabar kalbos interpretavimo programos. Kad galetu tuos signalus nuskaityti, tures i galvos tam tikra sriti implanta ikisti. Gal ir galesim kokia po 30m ijungti Tv vien pagalvoje, bet kolkas buciau nuciau patenkintas, jei kas bent jau sukurtu kalbos interpretavimo programa, kuri galesi normaliu tempu ir nesustojant sakomus zodzius atpazinti ir isskirti ir pasaliniu garsu.   ATSAKYTI
montekristas 2012-02-02 18:12:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
I belange tokius mokslininku kuo greiciau. Isivaizduokit kokias galimybes tures valdzia disponuodama tokia technologija.   ATSAKYTI
Laris 2012-02-02 09:58:51
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Na va po 15 metu žiūrek jau mintyse nieko savo nebeturesi ne duok dieve sugalvosi mintyse išsilieti ant kokio viršininko tai ziūrėk tas daikčiuką išsitraukia, kuris skaito mintis.   ATSAKYTI
Nerijus 2012-02-02 09:52:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Na, kad telepatija bus islavinta manau aisku daugeliui. Idomu tik kada.   ATSAKYTI

Top Video

TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Advokatas prabilo apie liudijimus, ką Pinikas darė prie žuvusios Didžiūnaitytės kūno
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Nušauto policininko šeimą pasiekė piniginė parama: iš viso – kiek daugiau nei 33 tūkst.
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Dėl vietoj dušinių Palangoje išdygusio namo surengta akcija: žmonės atėjo pasiruošę išsimaudyti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Kaimynai sukrėsti dėl pro langą iškritusio ir žuvusio penkiamečio: tėvai vaikais labai rūpinosi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Su oro balionais į audrą patekę dalyviai papasakojo, ką patyrė skubiai leisdamiesi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje: šile įsisiautėjo kenkėjai
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Vos tik paskelbus sprendimą apie atidaromą sieną, lietuviai patraukė į Lenkiją
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Lietuva dėl Astravo sulaukė paramos iš Lenkijos: žada taip pat nepriimti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Per Kuršių marias kelte plaukę keleiviai sulaukė netikėtos staigmenos
REKLAMA
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų