Net tarptautinės magistralės „Via Baltica“ danga buvo apledėjusi ir užpustyta, o mašinos pirmadienį ja važiavo vos 30 km/val. greičiu.
Nebuvo galima pravažiuoti net 70 proc. kai kurių rajonų kelių. „Valstiečių laikraščio“ kalbinti vairuotojai keikė Automobilių kelių direkciją, kuri vis pranešinėjo, kad keliai nuolat valomi ir barstomi. Tačiau eismo sąlygos juose buvo itin sudėtingos, net ir miestų gatvėse dėl spūsčių buvo chaosas.
Antradienį rajoniniuose keliuose situacija tebebuvo sudėtinga, čia liko užpustytų ir neišvažiuojamų ruožų. Kaip informavo Automobilių kelių direkcija, iš viso Lietuvoje neišvažiuojamų ir sunkiai išvažiuojamų rajoninių kelių buvo 10 proc., daugiausia Telšių (32 proc.), Kauno (17 proc.) ir Utenos (13 proc.) rajonuose. Likusių rajoninių keliai padengti prispausto sniego sluoksniu, slidūs. Visoje šalyje rajoniniai keliai valomi.
Pasak Automobilių kelių direkcijos Kelių priežiūros skyriaus vedėjo Henriko Jurkuvėno, prognozuojama, kad silpstant vėjui ir krituliams, padėtis keliuose šios savaitės pabaigoje pagerės.
Ragino prisijungti gyventojus
Naujasis susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius „Valstiečių laikraščiui“ sakė neabejojąs, kad savivaldybės kiek įmanoma pasirūpins gatvėmis ir vietinės reikšmės keliais. „Taip pat kviečiame miestų ir miestelių gyventojus nusikasti įvažiavimus į kiemus, – sakė jis. – Padėtis sudėtinga, tad raginu seniūnijas pasikviesti į pagalbą ūkininkus, turinčius technikos, kad kuo greičiau būtų nuvalyti vietinės reikšmės keliai.“
Tačiau vienos didžiausių seniūnijų Šilutės rajone – Žemaičių Naumiesčio – seniūnas Jonas Budreckis „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad kelių valymas šiomis dienomis – tarsi Sizifo darbas. „Vakar išleidome keletą tūkstančių litų seniūnijos keliams valyti, o šiandien viską tenka pradėti iš naujo – padėtis keliuose labai bloga“, – teigė jis.
„Situacija mieste išlieka sudėtinga, bet kelininkai pluša nesustodami. Įpareigojome „Kauno švarą“ daugiau dėmesio skirti ne tik gatvėms, bet ir šaligatviams. Norėčiau pagirti sąmoningus kauniečius – jie kartu su kaimynais nusikasė sniegą savo kiemuose ir šaligatvius. Visus miestiečius raginčiau pasekti jų pavyzdžiu“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.
Automobilių kelių direkcijos duomenimis, šiemet žiemos darbams parengta 900 kelių valymo ir barstymo mechanizmų, iš kurių 150 šlapios druskos ir 50 specializuotų smėlio barstytuvų. Visose kelių priežiūros mašinose yra įmontuoti GPS įrenginiai, tad technikos judėjimas matomas viename valdymo centre.
Šalčiai pareikalavo gyvybių
Šaltis praėjusią savaitę nusinešė dviejų Lietuvos gyventojų gyvybes – Alytuje ir Vilkaviškyje. Savaitgalį Kaune mirtinai sušalo žmogus, nuo šalčio keli žmonės taip pat nukentėjo Šiauliuose ir Panevėžyje.
Kauno greitosios pagalbos medikai sekmadienį bandė gelbėti sušalusio žmogaus gyvybę, tačiau nepavyko, nes apie nukentėjusįjį jie sužinojo per vėlai: kai atvyko greitosios pagalbos ekipažas, sąmonės netekusio žmogaus kūno temperatūra siekė 21 laipsnį, o kritinė laikoma 27 laipsnių temperatūra. Gydytojų pastangos išgelbėti žmogų buvo nesėkmingos.
Gaisrai
Per tris žiemiškas dienas kilo trys itin dideli gaisrai, kuriuose sudegė visas gyventojų turtas, ir keliolika mažesnių. Bendras nuostolis – daugiau nei milijonas litų. Tokią žiemiškos savaitės statistiką pateikė „Lietuvos draudimas“.
„Vieno gaisro Marijampolėje nuostoliai bus beveik pusė milijono litų – sudegė namas ir garažas, namuose buvęs turtas, kitų dviejų gaisrų nuostoliai bus ne mažesni kaip po 200 tūkstančių litų. Visų gaisrų priežastis tiria ekspertai. Tikėtina, kad jie galėjo kilti dėl netvarkingų šildymo sistemų, gedimo elektros instaliacijoje ar kitų priežasčių“, – sakė Audronė Ananevienė, „Lietuvos draudimo“ Privataus turto draudimo rizikos portfelio valdytoja. Daugiausia gaisrų kyla gruodžio, sausio, vasario ir kovo mėnesiais. Atšalus orams, kasmet padaugėja gaisrų dėl neatsargaus šildymo prietaisų naudojimo, krosnių kūrenimo, netvarkingų kaminų, kurie ne tik sunaikina turtą, bet ir nusineša žmonių gyvybes. Tačiau artėjantis švenčių metas – ypač pavojingas, jo metu draudikai fiksuoja itin daug gaisrų, kuriuos sukelia neatsargus žmonių elgesys su sprogstamaisiais švenčių atributais.
„Per gaisrus patiriama daugiausia nuostolių, nes per labai trumpą laiką sunaikinamas ilgus metus kauptas vertingas turtas. Pastebime, kad šiemet įvyksta daugiau smulkesnių gaisrų: mažėja vidutinis gaisro nuostolis, bet daugėja užregistruojamų gaisrų. Nesutvarkytos šildymo sistemos, neišvalyti kaminai, netvarkingi buitiniai prietaisai, kurie aktyviai naudojami šaltuoju metų laiku, sukelia daug nelaimių. Raginame gyventojus atkreipti dėmesį į šildymo prietaisų priežiūrą, elgtis atsargiai, kad nekiltų gaisrų ir būtų išvengta ne tik turto sunaikinimo, bet ir žmonių aukų“, – sakė A.Ananevienė.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per 11 šių metų mėnesių užfiksuota daugiau kaip 10 tūkst. gaisrų. Juose metu žuvo 126 žmonės. Dažniausia gaisrų priežastis (51,2 proc.) – neatsargus žmonių elgesys.
Artėja speigas
Sinoptikai prognozuoja, kad savaitei įpusėjus krituliai išseks, oras ims vėsti. Savaitgalį plūstels dar didesni šalčiai.
Pirmadienį šaltukas spaudė iki 7–9 laipsnių, antradienį temperatūra nukrito iki 11 laipsnių šalčio, trečiadienį kai kur prognozuojama 12 laipsnių šalčio, o štai penktadienį termometro stulpeliai vietomis rodys 15–17 laipsnių šalčio.
Savaitgalį, prognozuojama, turėtų dar labiau atšalti.
