Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos klinikos vedėja, gydytoja anesteziologė reanimatologė Jolita Čiuderė pasakojo, kad Lietuvoje per metus vidutiniškai užfiksuojama apie 60–70 gyvačių įkandimo atvejų.
„Kasmet fiksuojamas maždaug panašus įkandimų dažnis. Atvejų, kurie būtų labai pavojingi, nėra daug, tačiau turime vieną iš dažniau pasitaikančių ir komplikacijas sukeliančių gyvačių – tai mūsų paprastoji angis.
Kartais ši gyvatė supainiojama su žalčiu ar gluodenu, bet, kaip žinia, baimė būna didelė, ypač jei nukenčia vaikas. Tokių įkandimų turime daugiau, tačiau jie yra nereikšmingi. Dažniausiai jie nepalieka jokių pasekmių, išskyrus mechaninius įbrėžimus, ir nesukelia jokio pavojaus paciento gyvybei.
Kalbant apie vaikus, prieš porą metų turėjome gyvačių įkandimo atvejų, pernai, rodos, vieną. Šiemet dar neturime sulaukę tokių nusiskundimų“, – komentavo ji.
Gydytoja paaiškino, ką daryti įkandus gyvatei
Nors rizika susidurti su gyvate nėra didelė, tai aktualiau šalia miškų esančiose gyvenvietėse gyvenantiems žmonėms ir tiems, kurie lankosi miškuose. Gydytoja priminė, kad pagrindines taisykles, kaip reikėtų elgtis tokiais atvejais, būtina žinoti.
„Esant galimybei, žaizdą reikėtų dezinfekuoti, bet jokiu būdu nespausti ir nebandyti nuodų ištraukti burna.“
„Neretai, ypač jei gyvatė įkanda vaikui, išsigąstama, tačiau tokiais atvejais ypač svarbu žinoti, kaip suteikti pirmąją pagalbą. Dažniausiai tai vis tiek įvyksta miškingoje teritorijoje arba tais atvejais, kai šį gyvį žmonės netyčia parsiveža su malkomis ar grybais. Tuomet situacija gali būti visai netikėta.
Jei gyvatė įkando, reikia nepasimesti ir įvertinti, kurioje vietoje yra įkandimas. Jeigu įkando į ranką, reikėtų pasižiūrėti, ar nėra žiedų, kitų papuošalų, ir greitai juos nusiimti, nes tikėtina, kad įkandimo vieta gali tinti. Jeigu turite šaltkrepšį ar bet kokį kitą šaltą daiktą, jį reikėtų dėti ant pažeistos vietos.
Esant galimybei, žaizdą reikėtų dezinfekuoti, bet jokiu būdu nespausti ir nebandyti nuodų ištraukti burna. Taip galima sukelti infekciją, o nuodų ištraukti tikrai nepavyks“, – įspėjo J. Čiuderė.
Ypač pavojingas įkandimas pavasarį ir ankstyvą vasarą
Pašnekovė pasakojo, kad angies įkandimai gali būti skirtingo pobūdžio.
„Jei gyvatė bus pavargusi ar jau bus kažkam įkandusi, toks sužeidimas žmogui gali būti mažiau pavojingas. Gali likti nežymi įkandimo žymė, o tinimo ar alerginės reakcijos dažniausiai nebūti, nes angis gali būti suleidusi mažiau nuodų.
Visai kitas atvejis, kai gyvatė turi sukaupusi daugiau nuodų, ypač pavasarį, kai po žiemos dar nėra aktyviai maitinusis. Tuomet nuodų gali būti daugiau, todėl pavojus žmogui yra didesnis“, – aiškino gydytoja.
Gydytoja pasakojo, kad dažniausiai gyvatės įkandimas pasireiškia bėrimu, patinimu, pažeistos galūnės tirpimu.
„Jeigu įkandama į kaklą, gali sutrikti ir kvėpavimas, o tai jau yra didesnis pavojus.
Gyvatės įkandimas ypač pavojingas tiems žmonėms, kurie turi gretutinių ligų, pavyzdžiui, obstrukcinių ar lėtinių kvėpavimo takų ligų. Didesnės rizikos grupėje taip pat yra mažo svorio žmonės ir vaikai – jų organizme pagal kūno masę nuodų kiekis santykinai būna didesnis“, – perspėjo J. Čiuderė.
Įkandimas gali būti ir mirtinas
Specialistės aiškinimu, dažniausiai gydymas įkandus gyvatei būna simptominis – skiriami antihistamininiai, priešalerginiai vaistai, nuskausminamieji.
„Esant sunkiam atvejui su komplikacijomis, skiriamas specifinis serumas – priešnuodis. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad įkandimas vis dėlto nėra švarus, todėl paciento būtina pasiteirauti, ar jis kada nors buvo skiepytas nuo stabligės ir kiek laiko nuo to praėjo. Jei tai buvo seniai, įkandus gyvūnui reikėtų paskiepyti“, – pastebėjo gydytoja.
Pirmą kartą įkandus gyvatei alergija gali ir nepasireikšti.
Visai neseniai Respublikinė Šiaulių ligoninė pranešė, kad vieną jauną vyrą dėl gyvatės įkandimo teko gydyti net reanimacijoje. Pašnekovė ramino, kad tokie atvejai išties reti – sunkios reakcijos dažniausiai kyla dėl alergijos.
„Čia lygiai tokia pati situacija kaip įgėlus bitei – vienam nieko blogo nenutiks, o kitam tai gali sukelti anafilaksiją. Tokiu atveju reikalingas rimtesnis gydymas, jokiu būdu negalima užsiimti savigyda – reikia kreiptis į medikus.
Kaip pirmoji pagalba tokiais atvejais gali būti antialerginis vaistas, nuskausminamieji, tačiau jokiu būdu negalima likti namuose be priežiūros.
Ypač jeigu įkandama į viršutinę kūno dalį, prie galvos ar kaklo, būtina pasirodyti gydytojui, nes tinimas dažnai būna gana sudėtingas ir gali blokuoti kvėpavimo takus. Jei prasideda dusulys, tinsta liežuvis, akys, kvėpavimas tampa apsunkintas, reikia nedelsiant kreiptis dėl būtinosios pagalbos“, – sakė J. Čiuderė.
Ypač rizikinga situacija, kai žmogus net neįtaria, kad yra alergiškas gyvatės įkandimui. Pirmą kartą įkandus gyvatei alergija gali ir nepasireikšti.
„Juo labiau jei nuodų dozė buvo maža, žmogui gali atrodyti, kad jis nėra alergiškas, viskas gerai, o būtent antras įkandimas gali būti labai sunkus – gali pasireikšti anafilaksinė reakcija. Didesnė jos rizika yra tuomet, jei žmogus jau yra turėjęs alerginių reakcijų maistui ar kitiems alergenams“, – teigė gydytoja.
Kaip atskirti gyvatės, žalčio ir gluodeno įkandimą?
Jei žmogus nėra alergiškas, įkandimas paprastai praeina be jokių komplikacijų, o žaizdą, laikantis specialisto nurodymų, galima prižiūrėti namuose.
Nesudėtinga situacija ir tokiu atveju, jei pasitaikė užlipti ant žalčio ar gluodeno.
„Jie irgi ginasi, tad gali įkąsti, bet svarbiausia yra neišsigąsti. Tuomet dažniausiai matome smulkias žymeles, nes jie neturi tokių dantų kaip angis, tad įkandimo, kokį matome angies atveju, nepastebėsite. Skirtumas toks, kad angies įkandimo atveju aiškiai matysis du dantukai“, – aiškino gydytoja.
Ji patarė einant į mišką grybauti ar į žvejybos vietas pasiruošti – pasirūpinti tinkama apranga, aukštais batais, mūvėti ilgas kelnes ir žiūrėti, kur vaikštoma.
„Reikia stengtis nevaikščioti ten, kur yra labai aukšta žolė, kad tiesiog neužmintume gyvatės, nes dažniausiai netikėtai užklupta ji ir ginasi – kanda.
Kai saulė pakyla aukščiau, gyvatės išlenda medžioti, todėl galima su jomis susidurti. Niekas nuo to nėra apsaugotas, tad geriau pasirūpinti tuo, kuo galime, – tinkama apranga. Be to, su savimi reikėtų turėti ryšio priemonių, nes pasitaiko, kad žmonės išeina be telefono. Tuomet ištikus nelaimei nebūna galimybės susisiekti“, – patarė J. Čiuderė.
Laimei, mirties atvejų dėl angies įkandimo Lietuvoje nėra fiksuota.
„Bet jeigu žmogus yra vyresnio amžiaus, turi problemų su kraujospūdžiu, jei įkandus gyvatei jis drastiškai sumažėja, gali išsivystyti antriniai požymiai, kurie gali lemti sveikatos pablogėjimą ir netgi mirtį. Gali atsirasti ir pykinimas, vėmimas – tai tipiniai antriniai alergijos požymiai“, – pridūrė gydytoja.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
Nuodų nepanaikins, bet psichologiškai vistiek bus lengviau
