Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Ne draugai ir bendražygiai komentuoja, bet eiliniai lietuviai, iš provincijos, turintys dar tiek savigarbos, kad po Tomkaus žodžių pasijutome šiek tiek Lietuviais. Juk dar daugelyje miestų ir kaimuose kol kas kalbame Lietuviškai, girdėjau ir Dubline ir Londone ir Stkholme ir Helsinkyje kalbant gražia Lietuvių kalba ir tai šaunu. Bet kada Lietuvos Prezidentas užsimiršta kad jis Lietuvis ir pataikaudamas Amerikonui ar Anglui šlebežuoja ne Lietuviškai - atsiprašau. Tai nepagarba savo tautai! Stebėjau, visų keikiamas Putinas ar batia Lukašenka daug daugiau gerbia savo tautas - visuose priėmimuose ar svečiuose kalba savo gimtąja kalba. Mūsų prezidentas - ne. Aš nieko nesakau- privačiame pokalbyje tegul sau didžiuojasi tuo, kad laisvai kalba amerikoniškai, bet oficialiuose priėmimuose-taai DIDŽIULĖ NEPAGARBA SAU IR SAVO ATSTOVAUJAMAI TAUTAI.
Sutinku. Tik krize - tai laikinas reiskiny, o tomkus - tai simptomas
Tomkus yra Tomkus, tai zmogus, kuris teisybe sako i Akis! Lenkiuosi pries toki Zmogu.
Tomas Cyvas parase?
:)
:)
Bjauru ir tiek. Kitu atveju, būtų prasmės analizuoti, aiškintis, nuginčyti teiginius, diskutuoti. Bet jei jau ponas pravirko patriotine gaida, prikerkdamas ją prie judofobijos ir baimės, kad jį subombarduos valdžią apleidęs Bušas, tai tebūnie sau ponas vienas glušas. Ir amen.
p.s. Tomkus ir krizė yra sinonimai - abiejų labų nei patikrinsi, nei pasodinsi. Kaip ir jo gerbėjų. Patys apsinuodys, laikui bėgant - grynu vandeniu.
p.s. Tomkus ir krizė yra sinonimai - abiejų labų nei patikrinsi, nei pasodinsi. Kaip ir jo gerbėjų. Patys apsinuodys, laikui bėgant - grynu vandeniu.
Specialiai pasitikrinau - pasirodo, iki pilnaties dar beveik savaitė. O Tomkui toks tragiškas paūmėjimas. Daktarai neturėtų abejingai stebėt, reikia nedelsiant guldyt žmogų, kol nesugalvojo lipt ant taburetės.
skaitykite 84
Yra toks dalykas pasaulyje kaip tautos pasididziavimas.Ivairios tautos daznai tai buna dideles turi kuo savimi didziuotis.Stai anglai didziuojasi savo pasauline kalba, jaunimui muzika, demokratijos ir teises istatymais,pramone.Vokieciai savo kokybiskais produktais,prancuzai maistu filosofija ir pramone,italai romos teise,romos imperija ,dizainu,mada,ferari. Amerikieciai "dekoja" anglams, kad kalba
angliskai,sukure pirmi kompiuterius,microsoft, pirmi ir zmogaus menulio uzkariavimu,kosmosu,pramone.Ruseliai taip pat nepesti,turi kosmosa ir kazkada valde ji...Kinai-pramone, Indai-religijomis ir pramone jau garsus...
Manau Tomkus taiko i desimtuka tuo savo straipsniu.Atejo metas buti ne kitu valdomiems,o patiems protingai tvarkytis,tarp saves lietuviu reikia surasti savu protingu,nesavanaudziu kurie gali protingai valdyti valstybe ir gausinti turta. O jeigu busime savo dvasia atsparus pries "krizes ziurkes",kurios pasauli uzvalde,tai rasime ir ekonominius ir kulturinius priesnuodzius.. tai Lietuva bus per amzius!!
angliskai,sukure pirmi kompiuterius,microsoft, pirmi ir zmogaus menulio uzkariavimu,kosmosu,pramone.Ruseliai taip pat nepesti,turi kosmosa ir kazkada valde ji...Kinai-pramone, Indai-religijomis ir pramone jau garsus...
Manau Tomkus taiko i desimtuka tuo savo straipsniu.Atejo metas buti ne kitu valdomiems,o patiems protingai tvarkytis,tarp saves lietuviu reikia surasti savu protingu,nesavanaudziu kurie gali protingai valdyti valstybe ir gausinti turta. O jeigu busime savo dvasia atsparus pries "krizes ziurkes",kurios pasauli uzvalde,tai rasime ir ekonominius ir kulturinius priesnuodzius.. tai Lietuva bus per amzius!!
Tomkus pasake tai, ka, manau, visi jaucia ir galvoja. Didysis ego visada troksta viespatauti virs kitu, nors nezino kaip ir adekvatumo is jo nelauk.
Benardinuose Milkeraitis (is Maceinos Lietuvos biciuliu fronto, nepainioti su Paleckio frontu - siuo "frontu" Paleckis matomai ir norejo uzmest seseli ant Lietuvos biciuliu fronto, kad supainiotu piliecius) prezidentu siulo signatara Roberta Griga.
nepazistu Roberto Grigo. Nezinau jo politiniu paziuru. Neskaiciau jo rasiniu. Bet va, pabimbinejus po virtualia erdve, radau idomia nuomone, pristatyta Gintaro Visocko.:
„Man nuoširdžiai gaila jūsų, nes jūs, lietuviai, nykstate“
„Man nuoširdžiai gaila jūsų, lietuvių. Jūs - graži, tauri, išsilavinusi tauta. Jūs turite ir garbingą praeitį, ir puikius papročius. Labai prasminga, gili jūsų religija. Bet jūs pamiršote savo Dievą, jūs nesilaikote 10-ies Dievo įsakymų. Jūsų moterys paleistuvauja, negimdo vaikų. Jūs nebranginate savo kalbos. Jūs negerbiate savo religijos. Jūs negerbiate vyresniųjų, tėvų. Jūs piktnaudžiaujate alkoholiu, rūkalais, narkotikais. Ir jūs nykstate. Jei neatsikvošėsite, Lietuvoje greitai tapsite nacionaline mažuma. Kitos, gudresnės, sumanesnės, religingesnės, tautos jus išstums. Jūs, lietuviai, išnyksite. Daug tautų jus nori išstumti, nes Lietuvoje – labai graži gamta, puikus klimatas, nėra žemės drebėjimų, taifūnų, dykumų. Jeigu kur nors yra Rojus, tai jis būtent šiame žemės lopinėlyje prie Baltijos jūros, kuris vadinasi Lietuva. Negi šito nesuvokiate? Nejaugi jums nė motais, kad tirpstate kaip pavasarinis sniegas kalnuose?“ Kas šitaip kalbėjo? Lietuvis, latvis, katalikas? Ne. Šiuos priekaištus ištarė į septintą dešimtį įkopęs čečėnas musulmonas Vahidas Jelchojevas.
Kunigo Roberto Grigo stiprybė
Ne su visomis V.Jelchojevo mintimis galima iki galo sutikti. Tačiau jose – daug racionalaus grūdo. Net ir labiausiai prieštaringos jo mintys vertos dėmesio. Pavyzdžiui, analizuodamas viduramžių Lietuvos istoriją, V.Jelchojevas ilgai susižavėjęs pasakojo apie Vytautą Didįjį. Jis teigė, kad tai buvo nepaprastas Lietuvos valdovas. To meto Europą krėtė tarpusavio karai, kraujas ten liejosi upeliais. O Vytautas Didysis sugebėjo iki minimumo išvengti tarpusavio vaidų, sutramdyti pakėlės plėšikus. Tačiau svarbiausia, kad mokėjo Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę plėsti be prievartos, be smurto. Į LDK sudėtį įeinančios tautos laikė garbe priklausyti Vytautui Didžiąjam. Iki šiol kai kurios valstybės garbina šį mūsų valdovą. Mat jis prijungtoms tautoms neliepdavo atsisakyti savų papročių, kalbos, tikėjimo, neapkraudavo nepakeliamomis duoklėmis. Esant reikalui, gindavo ir nuo totorių, ir nuo kryžiuočių antpuolių. Tuo tarpu mes patys jį kai kada nuvertiname: pavadiname ir šunsnukiu, ir grobiku. „Koks jis grobikas, okupantas, jei prijungtoms tautoms neliepdavo atsisakyti savo papročių ir kalbos?“, - gūžčiojo pečiais V.Jelchojevas. Prisimindamas gimtąją Čečėniją, V.Jelchojevas svarstė, kokio prezidento jo šaliai reikėtų. Ogi tokio, kaip mūsų kunigas Robertas Grigas. Čečėnas V.Jelchojevas labai rimtai pareiškė, kad kunigą R.Grigą, jei būtų jo valia, paskirtų Čečėnijos prezidentu. Ir R.Grigas būtų puikus Čečėnijos prezidentas. Neleistų vogti tarnautojams, neapsistatytų giminėmis, kaip šiandien įprasta Čečėnijoje. Nesileistų paperkamas, įbauginamas. Labiausiai čečėnui įspūdį palikusi R.Grigo biografijos detalė iš tarnybos sovietinėje armijoje. „Jūsų kunigas R.Grigas atsisakė duoti priesaiką okupacinei kariuomenei. Jokia represinė mašina neprivertė jo prisiekti okupantui. Man sunku įsivaizduoti, kiek spaudimo ir patyčių jam teko atlaikyti. Bet nepalūžo. Atsilaikė. Tai nepaprasto tvirtumo žmogus“, - pasakojo susižavėjęs čečėnas V.Jelchojevas. Paklaustas, ar religiniai skirtumai nebūtų didelė kliūtis, čečėnas V.Jelchojevas atsakė, kad „krikščionybė ir islamas – labai panašios religijos, kaip broliai dvyniai, todėl čia jis neįžvelgiąs jokių problemų“. Svarbiausia tai, kad preizidentas būtų sąžiningas, tvirtas. Tad V.Jelchojevas norėtų kunigą R.Grigą matyti Čečėnijos prezidentu. Čečėno žodžiais tariant, R.Grigo kandidatūrą palaikytų daug jo tautiečių. Tuo tarpu V.Jelchojevui nesuprantama, kodėl Lietuva taip nevertina saviškių. Kad ir to paties kunigo R.Grigo. „Jūs, lietuviai, kartais verkiate, kad nėra iš ko rinktis prezidentų, premjerų, politikų. Kaip nėra, jei turite tokių žmonių kaip kunigas R.Grigas“, - nuoširdžiai stebėjosi čečėnas V.Jelchojevas.
Benardinuose Milkeraitis (is Maceinos Lietuvos biciuliu fronto, nepainioti su Paleckio frontu - siuo "frontu" Paleckis matomai ir norejo uzmest seseli ant Lietuvos biciuliu fronto, kad supainiotu piliecius) prezidentu siulo signatara Roberta Griga.
nepazistu Roberto Grigo. Nezinau jo politiniu paziuru. Neskaiciau jo rasiniu. Bet va, pabimbinejus po virtualia erdve, radau idomia nuomone, pristatyta Gintaro Visocko.:
„Man nuoširdžiai gaila jūsų, nes jūs, lietuviai, nykstate“
„Man nuoširdžiai gaila jūsų, lietuvių. Jūs - graži, tauri, išsilavinusi tauta. Jūs turite ir garbingą praeitį, ir puikius papročius. Labai prasminga, gili jūsų religija. Bet jūs pamiršote savo Dievą, jūs nesilaikote 10-ies Dievo įsakymų. Jūsų moterys paleistuvauja, negimdo vaikų. Jūs nebranginate savo kalbos. Jūs negerbiate savo religijos. Jūs negerbiate vyresniųjų, tėvų. Jūs piktnaudžiaujate alkoholiu, rūkalais, narkotikais. Ir jūs nykstate. Jei neatsikvošėsite, Lietuvoje greitai tapsite nacionaline mažuma. Kitos, gudresnės, sumanesnės, religingesnės, tautos jus išstums. Jūs, lietuviai, išnyksite. Daug tautų jus nori išstumti, nes Lietuvoje – labai graži gamta, puikus klimatas, nėra žemės drebėjimų, taifūnų, dykumų. Jeigu kur nors yra Rojus, tai jis būtent šiame žemės lopinėlyje prie Baltijos jūros, kuris vadinasi Lietuva. Negi šito nesuvokiate? Nejaugi jums nė motais, kad tirpstate kaip pavasarinis sniegas kalnuose?“ Kas šitaip kalbėjo? Lietuvis, latvis, katalikas? Ne. Šiuos priekaištus ištarė į septintą dešimtį įkopęs čečėnas musulmonas Vahidas Jelchojevas.
Kunigo Roberto Grigo stiprybė
Ne su visomis V.Jelchojevo mintimis galima iki galo sutikti. Tačiau jose – daug racionalaus grūdo. Net ir labiausiai prieštaringos jo mintys vertos dėmesio. Pavyzdžiui, analizuodamas viduramžių Lietuvos istoriją, V.Jelchojevas ilgai susižavėjęs pasakojo apie Vytautą Didįjį. Jis teigė, kad tai buvo nepaprastas Lietuvos valdovas. To meto Europą krėtė tarpusavio karai, kraujas ten liejosi upeliais. O Vytautas Didysis sugebėjo iki minimumo išvengti tarpusavio vaidų, sutramdyti pakėlės plėšikus. Tačiau svarbiausia, kad mokėjo Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę plėsti be prievartos, be smurto. Į LDK sudėtį įeinančios tautos laikė garbe priklausyti Vytautui Didžiąjam. Iki šiol kai kurios valstybės garbina šį mūsų valdovą. Mat jis prijungtoms tautoms neliepdavo atsisakyti savų papročių, kalbos, tikėjimo, neapkraudavo nepakeliamomis duoklėmis. Esant reikalui, gindavo ir nuo totorių, ir nuo kryžiuočių antpuolių. Tuo tarpu mes patys jį kai kada nuvertiname: pavadiname ir šunsnukiu, ir grobiku. „Koks jis grobikas, okupantas, jei prijungtoms tautoms neliepdavo atsisakyti savo papročių ir kalbos?“, - gūžčiojo pečiais V.Jelchojevas. Prisimindamas gimtąją Čečėniją, V.Jelchojevas svarstė, kokio prezidento jo šaliai reikėtų. Ogi tokio, kaip mūsų kunigas Robertas Grigas. Čečėnas V.Jelchojevas labai rimtai pareiškė, kad kunigą R.Grigą, jei būtų jo valia, paskirtų Čečėnijos prezidentu. Ir R.Grigas būtų puikus Čečėnijos prezidentas. Neleistų vogti tarnautojams, neapsistatytų giminėmis, kaip šiandien įprasta Čečėnijoje. Nesileistų paperkamas, įbauginamas. Labiausiai čečėnui įspūdį palikusi R.Grigo biografijos detalė iš tarnybos sovietinėje armijoje. „Jūsų kunigas R.Grigas atsisakė duoti priesaiką okupacinei kariuomenei. Jokia represinė mašina neprivertė jo prisiekti okupantui. Man sunku įsivaizduoti, kiek spaudimo ir patyčių jam teko atlaikyti. Bet nepalūžo. Atsilaikė. Tai nepaprasto tvirtumo žmogus“, - pasakojo susižavėjęs čečėnas V.Jelchojevas. Paklaustas, ar religiniai skirtumai nebūtų didelė kliūtis, čečėnas V.Jelchojevas atsakė, kad „krikščionybė ir islamas – labai panašios religijos, kaip broliai dvyniai, todėl čia jis neįžvelgiąs jokių problemų“. Svarbiausia tai, kad preizidentas būtų sąžiningas, tvirtas. Tad V.Jelchojevas norėtų kunigą R.Grigą matyti Čečėnijos prezidentu. Čečėno žodžiais tariant, R.Grigo kandidatūrą palaikytų daug jo tautiečių. Tuo tarpu V.Jelchojevui nesuprantama, kodėl Lietuva taip nevertina saviškių. Kad ir to paties kunigo R.Grigo. „Jūs, lietuviai, kartais verkiate, kad nėra iš ko rinktis prezidentų, premjerų, politikų. Kaip nėra, jei turite tokių žmonių kaip kunigas R.Grigas“, - nuoširdžiai stebėjosi čečėnas V.Jelchojevas.
kad A.Burksas tyras ir tinkamas.Taip ikiriai buvo stengiamasi ji prastumti,-neabejojau,kad lievas.O cia V.Tomkus uztaria.O juo tikiu.Tarp kitko ,straipsnis stiprus ir teisingas.Tie rasliaveles-baigiantys issibezdet valdininkeliai/tuo ne kiek neabejoju/,kurie puola visa kas pozitivu ir kas nors siek tiek gali sujudinti ju minkstas kedes,dar puls ir puls.Nekreipkim i juos demesio.Dziugu, jog geru vertinimu dauguma.Kalbek, V. Tomkau.
Vitas Tomkus: „Lietuviais esame mes gimę...“