Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Lietuviai nemoka skaityti ir skaičiuoti
Skaičiuoti ir skaityti lietuviai mokosi 12 metų, tačiau baigę mokyklą, kaip sako darbdaviai, nemoka suskaičiuoti paprasčiausių dalykų, ne skaito, o slebizavoja.
„Ateina į darbo rinką jaunuoliai, neturėdami bazinių kompetencijų, matematinio raštingumo, kritinio mąstymo“, – teigė Pramonininkų konfederacijos atstovė Daiva Macijauskė.
Daugiausia tokių beraščių, anot konfederacijos atstovės, – regionuose.
„Neraštingumas matosi negebėjime suskaičiuoti, atlikti elementarius aritmetinius veiksmus, negebėjime susipažinti su instrukcijomis“, – aiškino Pramonininkų konfederacijos atstovė D. Macijauskė.
Vieni darbdaviai dar bando traukti už ausų tokius darbuotojus, kiti, neturėdami kantrybės ar laiko, veja nemokšas lauk. Mokytojai pakraupę – atėję į dešimtą klasę kai kurie vaikai nemoka daugybos lentelės, paprastų aritmetikos veiksmų ir skaityti, to, ką turėjo mokėti pradinėse klasėse.
„Pasitaiko mokinių, kurie skiemenuodami ir devintoje klasėje skaito. Ir aš nekalbu apie mokinius, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių, aš kalbu apie mokinius, kurie turėtų gebėti mokėti“, – sakė lietuvių kalbos mokytojas Alius Avčininkas.
1 iš 3 jaunuolių turi žemus įgūdžius
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, trumpiau vadinama EBPO, dar prieš trejus metus nustatė, kad kas trečias 16–25 metų lietuvis turi žemus skaitymo ir skaičiavimo įgūdžius. Lietuva atsidūrė sąrašo gale, nors dar prieš dešimtmetį lietuvaičiai buvo protingesni už vidurkį.
„Rezultatas ir jo tendencija šiek tiek gąsdina, nes turint tokius žemus gebėjimus turime galimas pasekmes silpnėjančio ekonomikos konkurencingumo ir pilnai net ir silpnėjančios demokratijos“, – teigė „Švietimas #1“ vadovė Laura Masiliauskaitė.
Net dalis aukštąjį išsilavinimą turinčių lietuvių skaičiuoja prasčiau nei Estijos ar Suomijos dvyliktokas.
„Yra tarptautiniuose tyrimuose pripažinta, kad Lietuvos vidurinio ugdymo išsilavinimo dokumentai dažnai neatitinka tų gebėjimų, kuriuos mokiniai turėtų turėti“, – aiškino lietuvių kalbos mokytojas A. Avčininkas.
Atestatus gauna, bet nesugeba gyvenime pritaikyti net galvoje išlikusių žinių.
„Pavyzdžiui, palyginti kainas, užpildyti formą, suprasti medicininę informaciją, sunkiau atpažinti dezinformaciją, atskirti melą nuo tiesos“, – vardijo L. Masiliauskaitė.
Įvardijo tokių rezultatų priežastį
Net trečdaliu rečiau tokie žmonės dalyvauja darbo rinkoje, o jei dirba, gauna mažesnes algas. Anot mokytojo Aliaus, viena iš priežasčių, kodėl 12 metų mokykloje praleidę jaunuoliai nemoka nei skaičiuoti, nei skaityti, – kad pagal naujas programas mokytojai priversti su mokiniais užsižaisti, vietoj to, kad rimtai mokytų.
„Mes dažnai imituojam, kas yra skaitymo, rašymo gebėjimai, o iš tikrųjų tai, ką mes darome, piešiame, spalviname, karpome, sukuriame gerą mikroklimatą ir iš tikrųjų darome ne tai, kas reikalinga“, – tvirtino A. Avčininkas.
Tačiau švietimo politikai vietoj to, kad taisytų spragas, anot švietimo ekspertų, bando jas paslėpti. Nors matematikos ir lietuvių kalbos pasiekimų patikrinimų, vadinamų PUPP, neišlaikę moksleiviai turėtų būti neperkeliami į 11 klasę, Seimas liepą tokį reikalavimą atšaukė.
„Akivaizdu, kad yra labai didelė dalis neperžengę slenksčio, todėl švietimo sistemos uždavinys yra ne išstumti vaikų iš mokyklos, bet kaip tik suteikti reikalingą mokymosi pagalbą, kad vaikai įgytų bent jau vidurinį išsilavinimą“, – teigė Švietimo ministerijos atstovė Jolanta Navickaitė.
„Manipuliacija, tam tikri politiniai dividendai ir nieko daugiau, o iš tikrųjų mokinys nerūpi. Mes turėsime tikrai neskaitančią, nesiorientuojančią, manipuliacijai pasiduodančią visuomenę“, – sakė A. Avčininkas.
Net Moksleivių sąjunga pritaria, kad PUPP neišlaikę mokiniai nebūtų perkelti į 11 klasę.
„Jie jaučia nelygybę, vis dėlto tie mokiniai turi kažkokių spragų ir turės vytis, nuo to priklausys ir darbas klasėje kartu. Pusė klasės, tarkim, neišlaikę PUPP, jie turės vytis, mokytojai turės daugiau dėmesio skirti jiems negu mokiniams, kurie yra išlaikę visus egzaminus“, – aiškino Moksleivių sąjungos valdybos narė Aušrinė Levinskaitė.
Šiemet į vienuoliktą klasę būtų neperkelta 5 tūkst. moksleivių. Net 36 organizacijų atstovai ir pavieniai specialistai raštu kreipėsi į prezidentą, kad vetuotų įstatymą, kuriuo atšauktas reikalavimas neperkelti į 11 klasę matematikos ir lietuvių PUPP neišlaikiusių mokinių.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
