Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Lietuvos jūrų muziejuje gyvenantys ruoniai nevengia vienas kito pabučiuoti, tačiau laukinėje gamtoje, pasak biologų, ruonės patinus meilikauti prisileidžia tik išleidusios vaikus į savarankiškumo mokyklą.
„Kai jauniklio žindymas, maitinimas baigiasi, patelės pačios ateina pas patinus ir tuo metu jie abudu būna švelnūs vienas kitam“, – pasakojo Jūrų muziejaus biologas Pavelas Kulikovas.
Vis tik dažniausiai ruoniai yra grubesnės meilės mėgėjai. Dažnai patinai iš patelių skambantį „palauk“ ignoruoja. Jiems reikia visko iškart.
„Patinas gali ir per jėgą užtarnauti patelės dėmesį. Tokio romantiškumo čia ne visą laiką yra“, – aiškino P. Kulikovas.
Pavyko nufilmuoti ir mažąjį meilės vaisių tiesiai iš delfinariumo. Delfiniukas 30-metei Gabijai gimė rudenį ir kol kas nuo mamos neatsitraukia nei per peleką. Iš jos visko mokosi, o Gabija akylai stebi, kad mažylio niekas nenuskriaustų. Tačiau bevardžio delfiniuko smalsumas begalinis.
„Smalsumas laimi ir jauniklis po truputėlį pradeda ieškoti – kas, kur. Kas čia per žaisliukai, kas čia dalyvauja, kas yra baseine, nes tai yra pažinimas ir jam yra labai smalsu“, – kalbėjo delfinų treneris Mindaugas Lukošius.
Neatsilikti nuo delfinų bandė ir pingvinai. „TV3 Žinių“ kamera užfiksavo „N-18“ žymės reikalaujantį vaizdelį. Įprastai pingvinai antrą pusę susiranda visam gyvenimui. Tačiau, kaip ir žmonių pasaulyje, poros skiriasi.
„Jeigu jis negali užtikrinti palikuonių, galbūt yra tokia tikimybė, kad patelė suras jaunesnį ar kažkas tai tokio“, – sakė P. Kulikovas.
Gyvūnai į netektis reaguoja panašiai kaip žmonės
Kur kas tragiškesnė išsiskyrimo priežastis – antrosios pusės žūtis. Socialiniuose tinkluose pasklido vaizdo įrašas, kaip vienišas pingvinas atsiskiria nuo būrio ir patraukia kalnų link. Pasak mokslininkų, net žmonėms jį sugrąžinus, pingvinas tuoj pat vėl patrauktų į šią, mirtimi pasibaigusią kelionę. Mokslininkai spėja, kad taip pingvinas sureagavo į antros pusės mirtį.
„Apie žmogų labiau sakoma, kad turi jausmus, bet gyvūnai irgi jaučia, gyvūnai irgi išgyvena praradimus ir tai būdinga ne tik pingvinams – ir gulbėms, ir aibei kitų gyvūnų. Tai skaudus praradimas ir toks elgesys sukelia ir žavesį, ir gailestį, bet taip jau būna“, – aiškino P. Kulikovas.
Kitų Jūrų muziejaus gyventojų bendravimas irgi kėlė nuostabą. Biologai tai vadina simbioze – kai vienas negali be kito. Akvariume augančios aktinijos čiuptuvai yra mirtinai pavojingi kitoms žuvims, tačiau ji neliečia aplink nardančių jūros klounų, daugumai atpažįstamų iš filmuko apie žuviuką Nemo. Aktinijos neliečia šių žuvelių, mat jos yra gan karingos ir vaiko aktinijomis mintančius plėšrūnus.
„Palikta aktinija šių žuvelių, ji per kokį mėnesį žūva, tai įrodyta moksliškai, nes suvalgo kitos žuvys, kurios mėgsta pasmaguriauti jų čiuptuvais“, – minėjo Jūrų muziejaus biologas Saulius Karalius.
O ir patys jūrų klounai yra išskirtinės žuvys. Visos jos gimsta patinėliais, bet yra hermofroditai. Vienas iš patinėlių bręsdamas pakeičia lyti ir tampa savo būrio patinėlių valdove.
„Ateina laikas veistis, patelė susiranda patiną, jie sudaro porelę ir išneršia papėdėje šitos aktinijos, kuri savo pavojingais čiuptuvais apsaugo nuo potencialių smagurių“, – pasakojo S. Karalius.
Jeigu dominuojanti patelė žūva, jos vietą pakeičia kažkuris iš favoritų patinėlių, pavirtęs patele.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
