Balandžio 9-ąją Šiaulių sutrikusio intelekto kūdikių namų darbuotojai prisimins dar ilgai. Tą sekmadienį per pietus dingo pusės metukų augintinė Justina. Dingo po to, kai su ja kieme žaidė tamsiaplaukė mergina. Paskutiniu metu į kūdikių namus ši mergina, kurią darbuotojai žinojo Kristinos vardu, ateidavo gan dažnai. Tankiausiai savaitgalio dienomis. Atnešdavo vaikiškų rūbelių, žaislų. Darbuotojos prie jos priprato ir leisdavo pažaisti su vaikais. Ji ir žaisdavo, o nutaikiusi momentą su Justina pradingo. Kieme liko tik vežimėlis.
Pagrobė albanų sąvadautojai?
Atvykusieji į kūdikių namus pareigūnai iš karto suprato: vaikas pagrobtas. Ir ne atsitiktinai, o kruopščiai pasiruošus. Ta versija tapo dar įtikinamesnė, kai išaiškėjo, kad Justina - šiaulietės Erikos P. duktė. Erika kurį laiką dirbo prostitute Anglijoje ir iš ten buvo deportuota. Dabar ji pagrindinė liudytoja vienoje prekybos žmonėmis byloje. Šioje byloje teisiama viena šiaulietė - rūbų dizainerė Jolanta Razmienė ir keli albanai. Iš žiaurumu pagarsėjusių albanų buvo galima laukti visko - net ir liudininkės vaikų pagrobimo. Bet tai tik viena versija. Pasidomėjus Erikos biografija matosi, kad kažin ar ji labai pergyventų dėl savo dukrelės. Erika P. turi du vaikus, tačiau ji jų neaugina. Dėl girtavimo ir vaikų nepriežiūros jai apribotos teisės. Šiauliuose visi žino tą bendrabutį, kuriame gyvena Erika, žino ir tai, kad vieno vaiko tėvas - Donatas, o kito - jo brolis. Kalbama, kad, kaip nukentėjusioji nuo prekiautojų žmonėmis, Erika iš valstybės buvo gavusi 3 tūkst. litų kompensaciją, kurią pragėrė per 2 dienas.
Tamsiaplaukė tapo blondine
Tad albanų versiją kuriam laikui teko atidėti į šoną ir ieškoti tamsiaplaukės Kristinos. Šiauliai - ne Londonas. Kalbos apie pagrobėją tuoj pat pasklido mieste, tad jos ieškojo ne tik policininkai. Į ekstravagantišką moterį gatvėje atkreipė dėmesį viena kūdikių namų darbuotoja. Ji matė, į kurį namą ir kurią laiptinę ji įėjo. Netrukus ji jau buvo policininkų rankose. Paaiškėjo, kad tamsiaplaukė Kristina visai ne Kristina, ir ne tamsiaplaukė, o šviesaus gymio dvidešimtmetė Giedrė Jociūtė. Ji ilgai nesispyriojo ir pareigūnams pasakė, kad kūdikį slepia viename bute P. Višinskio gatvėje. Ten apsilankę policininkai pamatė kitą merginą, kaip vėliau paaiškėjo, Giedrės pusseserę, kurios ji buvo paprašiusi pasaugoti vaiką. Kambaryje buvo ir vaikiška lovytė, ir drabužėlių, žaislų, maisto. Žodžiu, buvo pasiruošta kūdikį auginti. Kodėl jaunai merginai to prireikė, dabar ir aiškinasi teisėsauga. Teismas leido Giedrę kol kas laikyti suimtą. Reiškia, nepatikėjo jos pateiktais pagrobimo motyvais. Ji pareigūnams sakė, kad sužinojusi iš medikų, jog niekada negalės turėti vaikų, o jų labai norėjo, todėl ir sugalvojo pagrobimą.
G. Jociūtė 2004-aisiais baigė Kužių vidurinę mokyklą ir išvažiavo mokytis į Šiaulius. Vasario mėnesį ji buvo išbraukta iš kolegijos studentų sąrašų ir dirbo vadybininke "Šiaulių kurjeryje". Graži mergina, dar besimokydama mokykloje, traukė vyrų žvilgsnius, mėgo pasėdėti kavinėse, gražiai rengtis. Kalbama, kad pastaruoju metu ji draugavo su vyresniu vyru. Atseit nuo jo tapusi nėščia, tačiau patyrė persileidimą ir dėl to labai pergyveno.
Grobia psichiniai ligoniai
Žmonių grobimai Lietuvoje dar gan retas nusikaltimas. Iki šiol nusikaltėliai dažniausiai grobė verslininkus, jų žmonas ar giminaičius, kad gautų išpirką. Pagrobėjų aukomis yra tapę ir vaikai. Bene pirmasis šalyje žmogaus pagrobimas, siekiant gauti išpirką, buvo įvykdytas 1994 metais rugsėjo mėnesį Marijampolės rajone. Aštuonmetis muitininkų sūnus Eimantas išėjo į mokyklą ir pakeliui dingo. Vėliau paaiškėjo, kad grobikai vaiką įkišo į automobilį ir užrištomis akimis nuvežė į sodo namelį. Kitą diena banditai iš berniuko tėvų pareikalavo 30 tūkst. dolerių išpirkos. Po keturių parų, nustačius, kad įkaitas laikomas kolektyvinio sodo namelio rūsyje, mažylis buvo išvaduotas. Įkaito dalią patyręs Eimantas šiandien jau 20-metis. Bausmę jau atliko ir jo pagrobėjai. Vienas iš jų pasikorė areštinėje dar tiriant bylą.
1998 metų pavasarį Kaune buvęs policininkas V. B. ir Tomas J. pagrobė 10-metę Aušrą. Pagrobėjai irgi tikėjosi gauti išpirką, tačiau jiems teko sėsti už grotų negavus nė cento. Nusikaltėliai palaukė, kol Aušra grįš iš mokyklos, ir, griebę ją, įsitraukė į automobilį. Apie mergaitės pagrobimą buvo skubiai pranešta policijai. Pagrobėjai važiuodami automobiliu išgirdo, kad jų ieško policija, tad išmetė mergaitę iš mašinos ir spruko iš miesto.
Beveik tomis pačiomis dienomis Kaune buvo įkalinti net du mažamečiai: trejų metukų Mantas ir ketveriais metais vyresnė Sandra buvo pagrobti su savo mama. Iš jos nusikaltėliai reikalavo 25 tūkstančių dolerių. Negavę pinigų, banditai moterį nužudė. Ta pati dalia laukė ir vaikų, tačiau vienas iš banditų pasigailėjo mažylių ir juos paleido.
Kitais atvejais buvo reikalaujama pinigų įkaitais laikant jau vyresnius vaikus - vyresnių klasių moksleivius, studentus. Keletą kartų vaikus ar net kūdikius yra pagrobę psichiniai ligoniai. Beveik visais atvejais pavyko juos rasti ir išlaisvinti.
