Iš globos namų pabėgusių nepilnamečių brolio ir rimtai sergančios jo sesers policija dešimt dienų nesėkmingai ieškojo, nors vaikai ilgą laiką slapstėsi pačioje pareigūnų panosėje – vos už kelių šimtų metrų nuo komisariato.
Čigonišką gyvenimą nutraukė
Pas draugus, giminaičius, iš vieno Lietuvos krašto į kitą tėvų vežiojamus, mokyklos nelankančius sergančius vaikus pareigūnai surado tik „Sekundės“ žurnalistų užvesti ant kelio.
Septintokas Andrius ir metais vyresnė sesutė Rasa pastarąsias beveik porą savaičių gyveno kaip įtempto siužeto veiksmo filme: mokyklą nepilnamečiams pakeitė amžinas bėgimas nuo jų paiešką paskelbusios policijos, Panevėžio laikinųjų vaikų globos namų darbuotojų, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų.
Nesibaigiantis kraustymasis iš vienos vietos į kitą vaikams visai patiko: užuot ėję į pamokas, galėjo miegoti, kiek patinka, nesvarbu, kad kone kasnakt vis kitoje lovoje, dienas leido prie kompiuterio. Mokyklos nelankančius vaikus mokė klajokliškas gyvenimas.
„Policininku užaugęs tikrai nebūsiu, neduok Dieve“, – vieną pamoką jau įsisąmonino Andrius.
Terorizavo prievartautojas
Sandra Krištanaitienė nemano, kad jos atžaloms dar gerokai per anksti žaisti slėpynes su pareigūnais. Ji neabejoja: geriau vaikams, praleidus daug pamokų, toje pačioje klasėje likti antriems metams, nei grįžti ten, iš kur jie paspruko – į Laikinuosius vaikų globos namus.
Vos porą mėnesių juose teištvėrę Rasa ir Andrius iš globos namų ir vaiko teisių gynėjų akiračio dingo lapkričio 16-ąją. Teisės aktų įpareigoti rūpintis ir ginti vaikus pareigūnai nuo tada iki vakar jų nei matė, nei girdėjo.
Vaikų gimdytojams tėvų teisės apribotos, tačiau S.Krištanaitienė tikina, kad savo atžalomis rūpinosi nuo pat pirmos jų pabėgimo dienos. Šitaip motina tvirtina saugojusi sūnų ir dukrą nuo į jų šeimą pasikėsinusių valstybės tarnautojų.
S.Krištanaitienė tikina buvusi apgauta vaiko teisių apsaugos specialistų. Esą pati paprašiusi pasirūpinti jų saugumu. Anot moters, gegužę jos dukrą įskaudinęs vaikinas su bendrais grasino susidorosiantis ne tik su mergaite, bet ir su jaunesniais jos broliuku ir sesute. Teismo laisvėje laukiantis nusikaltėlis tykodavęs jų pakeliui į mokyklą.
„Ir į mokyklą neidavo todėl, kad juos užpuldinėdavo. Bijodavo vaikai“, – „Sekundei“ pasakojo S.Krištanaitienė.
Tačiau, pasak Sandros, užuot sutramdę niekšus, vaiko teisių gynėjai vaikus rugsėjį išvežė į globos namus. Jauniausią mergaitę netrukus globoti pasiėmė močiutė.
S.Krištanaitienė tikina, kad po valdiška pastoge jos atžalos jautėsi dar blogiau. Vaikai esą buvo terorizuojami ir mušami vyresniųjų.
Ne kartą policijos pareigūnams vėlų vakarą tekdavo belstis į Krištanaičių buto duris ir paėmus klykiančius vaikus vežti atgal į globos namus. Kol kartą pareigūnai nebežinojo, kur ieškoti kaip paprastai į vaikų namus negrįžusių brolio ir sesers.
Išgąsdino vaikų gynėjos
Rasa ir Andrius aiškina pasprukę išgąsdinti iš Vilniaus atvykusių Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos darbuotojų.
Tyrimą dėl Laikinųjų vaikų globos namų atliekančios specialistės praėjusį pirmadienį telefonu su broliu ir sesute sutarė susitikti pasikalbėti Panevėžyje. Anot vaikų, pokalbis vykęs specialisčių mašinoje.
„Moterys sakė, kad šiuo metu galime grįžti pas tėvus. Jei bėgsime, Rasą išveš į psichiatrinę. Prišnekėjo visokių nesąmonių, kad mūsų tėvai atseit piktnaudžiauja alkoholiu. Tai visiška nesąmonė. Taip nėra“, – tvirtino Andrius.
Berniukas pamena dar paklausęs, ar leis sugrįžti pas tėvus, jei pasižadėsiantis lankyti mokyklą. Esą moterys neslėpė, kad ir tada jiems tektų pagyventi globos namuose, kol patys tėvai susitvarkys savo gyvenimą.
Nevaikiškai rimtu veidu Andrius stoja ginti tėvus. Berniukas tikina, kad jų šeima ne blogesnė nei tos, iš kurių vaikai į globos namus neišvežami.
Nebent tėtis kartais paragaujantis svaigalų. Kartais, anot jo, tik savaitgaliais.
„Kas neišgeria? Visi šiek tiek išgeria“, – aiškino Andrius.
Viešnioms iš Vilniaus vaikai pasižadėjo vakare, kaip dera, pa-
reiti nakvoti į globos namus. Žadėjo jau žinodami, kad į valdišką įstaigą nebegrįš.
Mulkino pareigūnus
Kone dvi savaites vaikai, tėvų padedami, paiešką paskelbusius pareigūnus vedžiojo už nosies. S.Krištanaitienė neslepia melavusi globos namų direktorei ir Vaiko teisių skyriaus specialistėms, esą nė nenutuokia, kur jos atžalos, nors jie būdavo šalia.
„Noriu vaikus apsaugoti. Jie abu sako geriau ką nors sau pasidarys, bet į globos namus negrįš“, – pasakojo S.Krištanaitienė.
Moteris kantriai tylėjo ir tada, kai jos namus Miežiškių seniūnijoje aukštyn kojom vertė pareigūnai, prakalbinti bandė net rajono meras ir seniūnas. Tiesa, šiam Sandra prasitarė, kad vaikai – jos žinioje.
„Visi, kas tik galėjo, ieškojo. Bet mano vaikai turi gerų draugų. Net Palangoje pas draugus gyveno. Ten, kur būdavo, turėjo ir lovas atskiras, ir kompiuterius, gyveno šiltai ir sočiai“, – pasakojo moteris.
Pasak Andriaus, pajūrio kurorte jį su sese priglaudė ten gyvenantis 19-metis draugas. Esą visi turėję šiek tiek pinigų, susidėdavę ir taip prasimaitindavę.
Tačiau dažniausiai Andrius ir Rasa glausdavosi negyvenamame tėvų bute Tulpių gatvėje – vos už kelių šimtų metrų nuo Vyriausiojo policijos komisariato.
„Policininkai daug kartų buvo atvažiavę, bet durų neatidarėme. Pro durų akutę pamatydavome pareigūnus ir – viso gero. Tyliai tupėdavom“, – Andrius šypsosi pergudravęs uniformuotus dėdes.
Atsilikti nuo mokslų – nebaisu
S.Krištanaitienės nebaugina, kad už policijos ieškomų vaikų slapstymą jai gresia baudžiamoji atsakomybė. Jos nuomone, pareigūnai ir vaiko teisių specialistai griebėsi visokių gudrybių, kad tik iš jos išviliotų Rasą ir Andrių.
„Meluoja, kad Rasa atseit labai serganti. Iš tiesų ji niekuo neserga. Nori ją išvežti į psichiatrinę ligoninę, padaryti nepakaltinamą, kad ją išniekinusį niekšą teisme išgintų. Suprantu, kad taip slepiami vaikai atsiliks nuo mokslų. Bet ką padarysi, kaip bus, taip. Geriau jau tegul antrus metus toje pačioje klasėje palieka, nei į vaikų namus veža“, – įsitikinusi Sandra.
Moteris tvirtina, jog vaikų neslapstytų, jei Vaiko teisių apsaugos skyrius sugrąžintų juos į šeimą. Iki šiol Panevėžyje gyvenę Krištanaičiai tikina pasiryžę naują gyvenimą kurti kaime, netoli Miežiškių gyvenvietės. Sandrai sesuo netgi užleido namą.
Naująjį būstą jau įvertino rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės. Jų rašte teigiama, jog skyrius neprieštarauja, kad vaikai sugrįžtų į šeimą. Sandrai patariama kreiptis į Panevėžio vaiko teisių apsaugos skyrių dėl vaikų sugrąžinimo.
Kaltina manipuliavimu
Pas miesto vaiko teisių gynėjus Sandra taip ir nesiryžo nueiti. Ją aplenkė giminaičio namuose slepiamų vaikų pasiimti atvažiavę policijos pareigūnai. Nuo praėjusios savaitės nesėkmingai vaikų ieškojusi policija apie laikiną nepilnamečių buveinę sužinojo iš joje pirma pareigūnų apsilankiusių „Sekundės“ žurnalistų.
Praėjusią naktį Rasa ir Andrius jau nakvojo Laikinuosiuose vaikų globos namuose. Jos direktorė Aida Žygelienė teigė labiausiai nerimavusi dėl Rasos sveikatos. Kol mergaitė slapstėsi, jos tyrimų atsakymus gavę medikai įstaigai parnešė neramią žinią: Rasa serga rimta liga. Pasitikrinti būtina ir visai jos šeimai.
Pasak A.Žygelienės, su medikais jau susitarta, kad pirmadienį mergaitė pas juos pasirodys. Tačiau direktorė kategoriškai neigia, kad Rasa turi psichikos problemų. Mamos kalbas, esą mergaitę kažkas nori išvežti į psichiatrijos ligoninę, direktorė vadina prasimanymu.
A.Žygelienė taip pat neigia, kad vaikai globos namuose skriaudžiami.
„Meluoti vaikus kursto tėvai ir šeimos draugai. Suaugusieji jais tiesiog manipuliuoja. Per metus mūsų įstaigoje pagyvena apie 100 vaikų ir tik jiems dviem čia taip blogai“, – įsitikinusi direktorė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
