• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Valstybės kontrolė atliko auditą „Aktyvaus senėjimo skatinimas“. Ar Lietuva deramai pasirengusi užtikrinti aktyvų, orų ir saugų pensininkų gyvenimą?

GALERIJA (20)

Valstybės kontrolė atliko auditą „Aktyvaus senėjimo skatinimas“. Ar Lietuva deramai pasirengusi užtikrinti aktyvų, orų ir saugų pensininkų gyvenimą?

REKLAMA

Laidoje diskutavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Tadas Vinokuras, Valstybės kontrolės Veiklos audito 4-ojo departamento vyriausioji valstybinė auditorė, audito grupės vadovė Eivida Šlamė ir asociacijos „Investors’ Forum“ vadovas, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas.

Ar galima būtų sakyti, kad senjorų užimtumas ir vienišumas yra didelė problema mūsų valstybėje?

REKLAMA
REKLAMA

E. Šlamė: Kai kalbame apie visuomenės senėjimą, dažnai tai skamba kaip ateities problema. Iš tiesų, tai jau dabartis, nes kas trečias Lietuvos gyventojas yra šešiasdešimties metų ir vyresnis, o ateityje ši dalis dar labiau didės.

REKLAMA

Mūsų audito žinutė aiški – pats senėjimas nėra problema, problema kyla tada, kai žmogui nesudaromos sąlygos vyresniame amžiuje gyventi aktyviai ir prasmingai, dirbti, rūpintis sveikata, dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir kuo ilgiau gyventi savarankiškai.

Žinoma, aktyvumas vyresniame amžiuje yra ir paties žmogaus pasirinkimas, tačiau labai svarbu, kokias galimybes jam sudaro aplinka, kurioje jis gyvena. Valstybės priemonės turėtų padėti įsitraukti ne tik aktyviausiems, bet ir tiems vyresnio amžiaus žmonės, kurie dėl įvairių aplinkybių yra labiau pažeidžiami.

REKLAMA
REKLAMA

Tai svarbu ne tik pačių žmonių gyvenimo kokybei, bet ir darbo rinkai, socialinės apsaugos ir sveikatos sistemų tvarumui. Mūsų tikslinės grupės apklausa parodė, kad 40 proc. į pensiją išėjusių žmonių pastaraisiais metais nebuvo aktyvūs nei darbo rinkoje, nei visuomeninėje veikloje.

Auditas parodė, kad senėjimas negali apsiriboti deklaracijomis ir pavienėmis priemonėmis – reikia nuoseklios valstybės politikos, aiškių tikslų, konkrečių tarpusavyje suderintų sprendimų ir veiksmų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ar nėra sukurtos jokios priemonės?

E. Šlamė: Mes pamatėme, kad valstybės politika nėra pakankamai orientuota į aktyvų senėjimą. Yra numatytos tam tikros priemonės, tačiau jos yra išskaidytos tarp skirtingų sričių: sveikatos, socialinės, švietimo, kultūros ir panašiai. Nėra vieningo, nuoseklaus požiūrio į aktyvų senėjimą,

REKLAMA

Dažniausiai yra apsiribojama užimtumu, tačiau tokios formos, kaip mokymasis, dalyvavimas kultūrinėje, visuomeninėje veikoje, savanorystėje ir panašiai – pasigendame priemonių.

Ar sutinkate su tuo, kad valstybinių priemonių per mažai?

T. Vinokūras: Aš noriu pasakyti, kad Valstybės kontrolės pastebėjimus ir vertinimą reikia vertinti labai rimtai. Mes turime, kaip valstybė, problemą. Ir senėjimas mūsų, ir demografinė krizė. Iš statistikos akivaizdu, kad nedarome pakankamai, kad pasiekti senjorus, kad įtraukti juos, kad juos matyti ir panašiai.

REKLAMA

Paskaičiau, kad 87 proc. vienišumą jautusių žmonių, senjorų, nesikreipia dėl pagalbos. Man atrodo, kad čia vienareikšmiškai yra visuomenės problema, mūsų savimonės problema, mūsų, kaip kiekvieno asmens, problema. Mes turime tuos žmones matyti, juos įtraukti.

Ar valstybė mąstė apie kokias nors patrauklias veiklas?

T. Vinokūras: Tai vienareikšmiškai. Yra per programas finansavimas, galiu net paminėti labai konkrečiai: 240 tūkstančių yra skiriama Vilties žiedui, Caritui, kurie būtent dirba su senjorais. Čia yra pagalba telefonu, emocinė pagalba, psichologinė pagalba ir panašūs dalykai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kadangi buvo kalbama apie sisteminius sprendimus, tai nuo kitų metų turi įsigalioti pagyvenusių žmonių politikos įstatymas [Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymas], kuris, man atrodo, tikrai padės labiau koordinuoti veiksmus tarp savivaldybių ir tarp Vyriausybės ir ministerijos.

Man atrodo, kad svarbiausia tame įstatyme tai, kad savivaldybės įsipareigoja ne tik sudaryti sąlygas, nes akivaizdu, kad jos turi sudaryti sąlygas, bet koordinuoti paslaugas.

REKLAMA

Dažnai sakoma, kad verslas galėtų įdarbinti daugiau vyresnių žmonių. Kokios jūsų įžvalgos, ir kaip buvusio ministro, ir kaip verslo atstovo?

V. Šliniskas: Verslui nesvarbu nei odos spalva, nei mažius pase, verslui svarbu ar žmogus kuria vertę klientui. Jeigu klientui žmogus padeda, tai verslas jį samdo ir moka pinigus. Šiai dienai, 15 proc., man atrodo, senjorų dirba.

REKLAMA

Čia viešajame sektoriuje dažniau būna – patinka, nepatinka, o versle labai paprasta – jeigu kuri vertę, visiškai nesvarbu, kiek tau metų. Žmonės, kurie kūrė vertę daug metų ir nuolatos tobulėjo, tai jie profesionalai paprastai būna, įmonių vadovai, valdybų nariai, didžiausius atlyginimus gaunantys – tai čia ne naujokai į darbo rinką atėję. Paprastai tie vadovai vyresni žmonės būna, kas yra labai normalu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Noriu grįžti į temą apie užimtumą. Aš nagrinėjau, kad tai yra visai gera problema turėti. Nes dar mes Lietuvoje neturėjome apskritai senatvės pensijų, tik valstybės tarnautojai, kariai ir visuomenei nusipelnę veikėjai turėdavo. Žmogus dirbdavo ir rūpindavosi, iš principo, iki kol galėjo.

Mes didžiąją dalį Lietuvos istorijos laiko neturėjome senatvės pensijų, šiai dienai – vidutinė senatvės pensija grubiai apie šimtu eurų mažesnė, negu minimalus atlyginimas. O jeigu dar dirba, tai tikrai finansiškai nesiskundžia.

Reikia suprasti, kad senjorų situacija yra labai skirtinga ir negalime suplakti visų į vieną. Mes kalbame apie šimtus tūkstančių žmonių, kurių 15 proc. dirba, tai jie tikrai su užimtumu problemų neturi.

Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia: 

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų