Remiantis naujausiomis orų prognozėmis, Lietuvoje yra laukiamas atlydis, kurį turėtų lydėti šlapdriba, o vietomis lijundra ir plikledis.
„Tiesa, šis prognozuojamas orų atšilimas nesusijęs su vėl atsivėrusiu keliu oro masėms judėti nuo Atlanto į mūsų regioną. Oro srauto blokavimas virš Europos dar kurį laiką išliks, tačiau šiluma į Lietuvą atkeliaus iš pietų ir pietvakarių – nuo Viduržemio jūros ir Balkanų pusiasalio“, – sako G. Stankūnavičius.
Pasak jo, pirmoji šiltesnio oro banga Lietuvą pasieks ateinančio pirmadienio vakare ir antradienio naktį, nors sekmadienio rytas dar laukia šaltas – apie -12 – -17 °C.
„Intensyvesni krituliai (sniegas pereinantis į šlapią sniegą, vietomis su lijundra) prasidės pirmadienį. Vėliau, maždaug nuo ateinančio trečiadienio vakaro orų prognozių scenarijai nebedera tarpusavyje: vienas scenarijus, kurio pasitvirtinimo tikimybė kiek viršija 30–35 %, rodo tolesnį atlydį su nedidele oro temperatūros svyravimų amplitude.
Kitas scenarijus, kurio tikimybė panaši į pirmojo, vėl prognozuoja žymesnį orų atšalimą, kokį mes turėjome jau šią savaitę. Galiausiai, patikrinus alternatyvių prognozių scenarijus, kurios sudaromos dirbtinio intelekto pagalba (daugiausia remiasi istoriniais orų vystymosi scenarijais), matyti, kad po trumpalaikio atlydžio reikia tikėtis orų atšalimo“, – nurodė G. Stankūnavičius.
Tuo metu ilgalaikių orų prognozių duomenys šiuo metu rodo, kad vasario pradžia mūsų regione bu įprasta, o gal ir kiek šiltesnė nei įprasta norma. Visgi žymesnis atšalimas prognozuojamas 2-ąjį vasario dešimtadienį.
Ši žiema priminė 2010 metų žiemą
Klimatologas pastebi, kad žiema jau persirito į savo antrąją pusę, tačiau tikruoju viduržiemiu yra laikoma sausio 25 diena.
„Anksčiau Lietuvoje tiek pagal terminius rodiklius, tiek pagal atmosferos cirkuliacijos sąlygas kovo mėnuo buvo priskiriamas žiemai. Šią dieną žmonės mėgindavo pagal barsuko elgesį nustatyti žiemos pabaigos ar pavasario pradžios laiką.
Buvo tikima, kad sausio 25 dieną šviečianti saulė privers barsuką sprukti atgal į urvą išsigandus savo šešėlio, apsiversti ant kito šono ir miegoti toliau – pavasaris tais metais bus vėlyvas. Jeigu diena bus apsiniaukusi – atvirkščiai, ankstyvas. Nežinau, kiek dar yra besilaikančių šios gražios tradicijos ir pagal gyvūnų elgesį spėjančius orų pokyčius.
Pastaraisiais dešimtmečiais padaugėjo tokių žiemos sezonų, kai visai nesusidarė pastovi sniego danga ir ankstyvam pavasariui būdingi orai mus pasitikdavo vasario ar net sausio mėnesiais“, – feisbuke rašo G. Stankūnavičius.
Tiesa, jis pastebi, kad lietuviai taip pat jau priprato prie švelnesnių žiemų, o pastarąsias žiemas ilgiau užsitęsę šalčiai būdavo pertraukiami atlydžiu. Visgi šiemet šalčiai laikosi jau daugiau nei 3 savaites, o vidutinės oro temperatūros nuokrypis nuo normos sudaro nuo -3 °C šalies šiaurės rytuose iki -7,5 °C rytuose ir šiaurės rytuose.
„Tiesa, minimali oro temperatūra rekordų dar nesumušė, bet daugelyje šalies rajonų, išskyrus pačią vakarinę Lietuvos dalį jau siekė -19 – -24 °C. Taigi, nors sausis dar nepasibaigęs ir paskutinės dienos dar gali pakoreguoti vidutinę mėnesio oro temperatūrą, jau dabar matyti, kad pagal temperatūros anomalijas jis bus artimas 2010 metų sausiui.
Gerokai šaltesni už normą dar buvo 2013, 2014 ir 2016 metų sausio mėnesiai, bet šalti orai be pertraukų tada taip ilgai nesitęsė“, – teigė G. Stankūnavičius.
Kas nulėmė tokius šaltus orus Lietuvoje?
Klimatologas taip pat pridėjo, kad šalčiau šiais metais buvo beveik visoje Europoje, o didžiausia neigiamos temperatūros anomalija susidarė Rytų Europoje ir šiaurinėje Skandinavijoje.
„Pagrindinis veiksnys – vakarų–rytų oro srauto blokavimas, kuris užtikrindavo pastovų jūrinės kilmės oro masių „tiekimą“ į Vidurio ir Rytų Europą. Patys blokuojantys procesai nebuvo labai pastovūs ir apie šv. Kalėdas vakarinis oro srautas buvo blokuojamas virš Šiaurės rytų Atlanto, vėliau – virš Šiaurės vakarų Atlanto, o pastarosiomis savaitėmis – virš Skandinavijos ir Vidurio Europos.
Tokiais laikotarpiais Atlanto šiluma yra stipriai perskirstoma: dalis nukeliauja link Arkties, dalis link Viduržemio jūros regiono ir šiaurinės Afrikos. Belieka kritikams, kurie tokiais šaltais laikotarpiais ima neigti klimato kaitą paaiškinti, kad anksčiau (prieš daugiau negu 3–4 dešimtmečius) susidarius panašioms didelio masto atmosferos cirkuliacijos sąlygoms (ilgai trunkantis vakarinio srauto blokavimas) šalčiai buvo dar ekstremalesni ir vidutinės mėnesio oro temperatūros nuokrypis nuo daugiametės normos siekė beveik -10 °C (1987 metais ) ar -9 °C (1963 metais), o mėnesio minimumai siekė -30 °C ir didesnį šaltį“, – aiškino G. Stankūnavičius.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
