Poryt Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė minės pirmąsias veiklos metines. Kaip vienas teigiamų jos bruožų pabrėžiamas gebėjimas užtikrinti socialinį stabilumą. Pagrindinis priekaištas -nemokėjimas bendrauti su visuomene.
Keturių partijų sulipdytam ministrų kabinetui teko sudėtinga misija - dirbti ekonomikos sunkmečio sąlygomis. Per praėjusius metus Vyriausybėje pasikeitė du ministrai. Eurokomisaro portfelį gavusio Finansų ministerijos vadovo Algirdo Šemetos kėdė atiteko Ingridai Šimonytei, socialinės apsaugos ir darbo ministro pareigas iš Rimanto Dagio perėmė Donatas Jankauskas.
Vyriausybės nėra mylimos.
Sociologinių tyrimų duomenys rodo, kad šiuo metu Vyriausybe pasitiki 13 proc., nepasitiki - 59 proc. krašto gyventojų. Pasak sociologo Vlado Gaidžio, tokia tendencija nėra išskirtinė. Europos Sąjungoje apie savo vyriausybes palankiai atsiliepia tik Liuksemburgo ir Skandinavijos šalių gyventojai. Prasčiau už lietuvius savus ministrų kabinetus vertina bulgarai, vengrai ir latviai. Panašų skaičių simpatikų A.Kubiliaus Vyriausybė turėjo ir prieš metus - tada ja pasitikėjo 14 proc. apklaustųjų. Tačiau neigiamų atsiliepimų tuomet būta mažiau - 47 procentai. "Prastai vertinamas tiek Seimas, tiek Vyriausybė. Tai lemia visas kompleksas priežasčių, todėl neįsivaizduoju, kaip savo reitingus galėtų pagerinti vien ministrų kabinetas", - sakė V.Gaidys.
Vos tapęs premjeru A.Kubilius turėjo visą būrį gerbėjų. Jį teigiamai vertino 39 proc. apklaustųjų, neigiamai - 30 procentų. Viską sugadino sausio įvykiai.
Pradėtos reformos
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma įsitikinęs, kad XV Vyriausybei teko vienas sudėtingiausių valdymo laikotarpių po nepriklausomybės atkūrimo. "Kai ekonomika traukiasi 15-16 proc., kai nuolat reikia kalbėti apie mažinimus, kiekvieną dieną galvoti, ar pavyks pasiskolinti reikiamą sumą, kad nevėluotų biudžetininkų atlyginimai ir pensijos, natūralu, jog įtampa - didžiulė", - kalbėjo politikas.
Tačiau Vyriausybė, anot J.Razmos, sugebėjo imtis reformų, pavyzdžiui, aukštojo mokslo ir valdymo. Be to, tarptautinėse rinkose Vyriausybei pavyko įrodyti, kad ji dirba kompetentingai ir patikimai. "Žinoma, tenka apgailestauti, jog pritrūko laiko, kryptingesnio nusiteikimo išaiškinti visuomenei daromų sprendimų prasmę", - aiškino parlamentaras.
Didžiausios Seimo opozicinės partijos ir frakcijos lyderis Algirdas Butkevičius mano, kad Vyriausybė ir Seimo dauguma nebuvo pasirengusios perimti valdžios vairo. "Suprantu, situacija sudėtinga. Tačiau Vyriausybei trūksta kompetencijos, vadybinių gebėjimų, nėra prioritetinių programų, o arogancijos - per daug", - sakė jis.
Turi pertvarkos viziją
Finansų analitikas Rimantas Rudzkis mano, jog Vyriausybės veikloje yra ir kai ko teigiamo, ir neigiamo. "Geras dalykas, kad ji turi viziją, kaip reikėtų pertvarkyti Lietuvos ūkį", - pabrėžė ekspertas. Vyriausybė esą supranta, jog būtina mažinti biurokratinius trukdžius verslui. Taip pat mėginama pertvarkyti viešąjį sektorių, vykdyti sveikatos, švietimo reformas. Kartu R.Rudzkis įžvelgia tris itin neigiamus Vyriausybės veiklos aspektus. Pirmiausia, pernelyg lėtai vyksta pertvarka. Antra, prastai koordinuojama ministerijų ir kitų žinybų veikla. Trečia, blogi komunikaciniai ryšiai su visuomene. Tačiau R.Rudzkis neslėpė norįs, kad ši Vyriausybė dirbtų ir toliau. "Per metus ji daug nenuveikė, bet nemažai išmoko. Manau, ateinantys metai bus rezultatyvesni", - spėjo ekspertas.
Pažadai netapo darbais
Politologas Lauras Bielinis Vyriausybės veiksmuose teigė pasigendantis strateginio plano, nes matantis tik reakciją į kasdienius įvykius. "Gal tai krizės, kai negalima visko numatyti, rezultatas", - svarstė jis. Taip Vyriausybė tampa "šalta, socialiai nuo visuomenės atsieta struktūra", sprendžiančia nors ir svarbius, bet tik techninius klausimus.
Politologas Vytautas Dumbliauskas pažymi, kad darbai, kuriuos žadėjo nuveikti ši Vyriausybė, nepadaryti. Anot jo, įstrigo būsto renovavimo planai, energetikos pertvarka, valstybė lenda į skolas, o aukštojo mokslo reforma "studentus atidavė bankams". Neretai politologui kyla klausimų dėl šio ministrų kabineto kompetencijos.
Kaip teigiamą Vyriausybės veiklos bruožą jis įvardijo sugebėjimą išvengti didelių socialinių neramumų, stabilumą, kurį pavyko užtikrinti po sausio įvykių prie parlamento.
Raimonda Ramelienė
