23 m. Edvardo Vermausko, Vilkaviškio r. Pilviškių miestelio gyventojo, svajonė tapti traukinio mašinisto padėjėju nebeišsipildys niekada. Prieš pusantrų metų nuo chuligano kumščių jis prarado dalį klausos. To, ko labiausiai reikia traukinio mašinistui, rašo „Respublika“.
Sveikatos netekęs vyras iš jį sumušusio ir klausą atėmusio ūkininkaičio 21 m. Mariaus Mykolaičio prisiteisė 20 tūkst. litų žalos, tačiau po teismo paaiškėjo, kad šis - beturtis. Tarsi pajuoka iš pataisos namų kiekvieną mėnesį į antstolių kontorą ateina maždaug 30 litų. Tikėtis žalos atlyginimo iš valstybės pilviškietis negali, kol jį sumušęs vyras gauna atlyginimą pataisos namuose.
Iš nuteistojo kišenės - nepasigydysi
„Per kiek metų jis išmokės priteistą žalą? Pinigų gydytis broliui reikia šiandien, ne po penkiolikos metų. Norėtume kreiptis į Teisingumo ministeriją smurtinių nusikaltimų aukoms priklausančios kompensacijos, tačiau antstolis atsisako išduoti pažymą dėl žalos išieškojimo negalimumo. 30 litų - tik laiko vilkinimas. Per kiek laiko jis išmokės priteistus pinigus. Jeigu valstybė negali sutramdyti chuliganų, tegul bent patobulina įstatymus“, - piktinosi neįgaliu tapusiam broliui gyventi padedanti sesuo Indrė Karvelienė.
Moteris iš M.Mykolaičio taip pat prisiteisė 2 tūkst. žalos atlyginimo. Vieną mėnesį iš pataisos namų atėjusią menkutę pinigų sumą Vilkaviškio antstolis Algimantas Maliukevičius skiria jai, kitą - broliui.
Medikė Indrė sako, kad broliui sanatorinis gydymas reikalingas gydyti paralyžiaus pažeistą ranką ir koją. Broliui priklauso nemokamos procedūros, tačiau maisto ir apgyvendinimo išlaidas reikia apsimokėti patiems.
„Mažiausiai 80 litų per parą, o tokios išlaidos mums neįkandamos“, - apgailestavo sesuo.
Motina sielvarto nepakėlė
Vilkaviškio ligoninėje laborante dirbanti moteris brolio dešine ranka tapo nuo tos akimirkos, kai jį, ištiktą komos būklės, greitosios pagalbos medikai atvežė į priėmimo skyrių.
Iškviesta atlikti tyrimų Indrė apstulbo pamačiusi kruviną, be sąmonės brolį. Kolegos jai pasakė tiek, kiek ir patys buvo girdėję: griuvo, susimušė galvą. Kraujo tyrimai rodė padidėjusį cukraus kiekį. Galima buvo įtarti, kad vaikiną ištiko hipoglikeminė koma, jis neteko sąmonės ir griūdamas susižeidė.
Bet po medikų apžiūros paaiškėjo, kad vaikinas ne pats pargriuvo, o buvo žiauriai sumuštas. Dėl smegenų kontūzijos Edvardą ištiko kairės kūno pusės paralyžius.
Tą pačią naktį vaikinas be sąmonės buvo išvežtas į Kauno medicinos universiteto klinikas.
„Medikai nieko gero neprognozavo. Pradėjo tinti sumuštos galvos smegenys, teko išimti kaukolės kaulą. 2007-ųjų sutikimas mūsų šeimai buvo siaubingas. Nežinojome nė ko tikėtis.
Ypač sunkiai brolio sumušimą pakėlė mama. Galima sakyti, kad per tuos metus ji pati susirgo. Mama labai paniškai bijojo ateinančios gruodžio 28 d., bijojo, kad vėl kas nors tragiško neįvyktų. Tos dienos ji nesulaukė, mirė viena diena iki jos“, - pasakojo Indrė.
Diplomu nepasinaudos
Edvardui teko atlaikyti ne tik galvos operaciją. Išsiųstas reabilitacinio gydymo į Druskininkų sanatoriją, netikėtai vėl atsidūrė Kauno klinikose. Vaikinas ėmė dusti, kankino kosulys. Įtarimai, kad kvėpuoti trukdo trachėjos komplikacijos, pasitvirtino. Operaciją primena randai ant kaklo.
Tačiau reabilitacinis gydymas nepadėjo atnaujinti paralyžiuotos kojos ir rankos funkcijų. Vaikinas iki šiol šlubuoja, sužalota ranka silpnesnė. Tačiau didžiausia trauma, anot jį ligoninėje slaugiusios sesers, broliui buvo apkurtimas viena ausimi.
„Pabudęs iš komos Edvardas negalėjo kalbėti. Surinkau namų telefono numerį, pridėjau prie ausies, kad išgirstų mamos balsą, žiūriu - purto galvą, negirdi. Tada ir paaiškėjo, kad yra nukirstas dešinės ausies nervas. Šito jam neišgydys nė geriausi medikai“, - pasakojo Indrė.
Išėjęs iš ligoninės Edvardas išlaikė vienintelį geležinkelininkų mokykloje likusį egzaminą. Diplomas dulka spintoje. Mat klausos netekę geležinkelininkai geležinkeliui nereikalingi.
Miestelio chuliganas
Sąmonę Edvardas atgavo tik po 13 parų reanimacijos palatoje ir pirmasis klausimas buvo: kur aš esu? Visa, kas įvyko Pilviškių miestelio aikštėje, iš atminties buvo išsitrynę.
Edvardas prisiminė tik tiek, kad su jaunesniu draugu gruodžio 28-osios vakarą išėjo į Pilviškių vidurinės mokyklos karnavalą. Mokyklos, kurią prieš trejus buvo pats pabaigęs.
„Neprisimenu, kas dėjosi aikštėje, neprisimenu, su kuo buvau susitikęs“, - kartojo jis Vilkaviškio teisme. Teismas įrodė, kad E.Vermauską sumušė už jį dvejais metais jaunesnis M.Mykolaitis, šis turi atlyginti neturtinę žalą - 20 tūkst. litų. Vos aštuonias klases baigusį vyrą išlaikė tėvas, žinomas ūkininkas.
Sunkus E.Vermausko sužalojimas - ne pirmas nusikaltimas, kurį M.Mykolaitis per trumpą savo gyvenimą įvykdė, tik iki šiol niekas nepareikalavo atlyginti žalos.
Dalia BYČIENĖ
