Apie galimus nesąžiningumo atvejus vienuoliktokų VBE metu savo socialinių tinklų „Facebook“ paskyroje prieš savaitę prabilo matematikos mokytojas, Meilės Lukšienės premijos laureatas Šarūnas Vaitkus.
„Dar kartą apie akademinį sąžiningumą per vienuoliktokų valstybinius brandos egzaminus (VBE1). Reikia pripažinti, kad priemonė maišyti atsakymų variantus buvo nepakankama. Be jokių kaltinimų Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) privalo kuo greičiau imtis veiksmų, siekdamos visiems mokiniams sudaryti vienodas sąlygas laikyti egzaminus“, – savo įraše pradėjo pedagogas.
Pasak Š. Vaitkaus, štai per vienuoliktokų matematikos brandos egzamino pirmąją dalį, kurioje vertinami tik teisingi egzaminai, jau po egzamino patys mokiniai dalijosi, jog nusirašyti nuo greta sėdinčiųjų mokinių ekranų buvo itin lengva. O tai sukelia abejonių ir dėl dalies mokinių pasiektų rezultatų.
„Ypač nuliūdino vieno mokinio pasidalijimas: jis pats visus metus nuoširdžiai ruošėsi ir surinko apie 20 taškų, o jo klasės draugas, vos pasiekęs teigiamą metinį įvertinimą, surinko per 30 taškų, nes sėdėjo šalia geriau pasirengusio mokinio ir turėjo galimybę nusirašyti“, – socialiniuose tinkluose teigė Š. Vaitkus.
Griebiasi už galvų, kas šiemet vyksta per egzaminus dėl DI
Savo įraše matematikos mokytojas taip pat pastebėjo, jog, pavyzdžiui, atvykus laikyti teorijos vairavimo egzaminą „Regitroje“, egzaminuojamieji yra tikrinami metalo detektoriumi. O ši prevencinė priemonė, pasak jo, galėjo atsirasti ir dėl viešai atsiradusių gandų apie bandymus sukčiauti, laikant egzaminą.
„Matematikos VBE laikė per 24 tūkst. mokinių. Naivu tikėtis, jog jie visi į egzaminų patalpas įžengė be ryšio priemonių. Ypač dirbtinio intelekto (DI) eroje, kai per kelias sekundes telefonu padaryta nuotrauka gali padėti rasti teisingą atsakymą.
Akivaizdžiai vėluojame užkardyti informacinių technologijų priemonių naudojimą egzaminų patalpose“, – aiškino Š. Vaitkus, atkreipęs dėmesį, jog po įvykusio ekonomikos ir verslumo egzamino, taip pat sklandė gandai, jog dalis mokinių, atsakinėdami į klausimus naudojo dirbtinį intelektą.
Pedagogas pažymi ir tai, jog šiuo metu VBE egzaminus vienuoliktokai laiko savo pačių mokyklose, kur juos prižiūri jų mokyklų mokytojai.
O tai suteikia galimybę egzaminus vykdančioms mokyklos ir vykdytojams (mokytojams) sudaryti palankesnes sąlygas mokiniams sukčiauti, pavyzdžiui, netinkamai parengiant klases ar nepaliekant pakankamų tarpų tarp suolų.
„Jau pernai kilo pagrįsto nerimo, jog jie (mokytojai – aut. past.) gali būti atlaidesni ir nesilaikyti egzaminų vykdymo instrukcijų – vieni dėl geresnių mokyklos rezultatų, kiti – dėl mokinių sėkmės. (...) Neturime kontrolės mechanizmo, kuris visuotinai užtikrintų vienodas sąlygas visiems“, – dėstė matematikos mokytojas.
Nurodė, kokių priemonių turėtų imtis
Dėl šių priežasčių, Š. Vaitkus nurodė ir keletą priemonių, kurių, pasak jo, turėtų imtis švietimo bendruomenė bei politikai:
„1) svarstyti ir priimti sprendimus dėl egzaminų klausimų maišymo ar kitų galimų pakeitimų;
2) ieškoti prevencinių priemonių, skirtų kovoti su informacinių technologijų naudojimu egzaminų patalpose;
3) didinti vykdytojų atsakomybę už akademinio sąžiningumo principo neužtikrinimą per egzaminus ir skirti vykdytojus iš kitų švietimo įstaigų;
4) numatyti egzaminų vykdymo ir priimtų sprendimų dėl jų tobulinimo kontrolės mechanizmą.
Jeigu nėra galimybės užtikrinti bent vieno iš šių keturių punktų, būtina sistemiškai peržiūrėti egzaminavimo modelį ir atlikti atitinkamus pakeitimus“, – tvirtino Meilės Lukšienės premijos laureatas.
Visgi neišsprendus šių problemų, Š. Vaitkaus teigimu, tai gali turėti itin neigiamų pasekmių švietimo bendruomenei.
„Visuomenėje įsivyraus stiprus neteisybės jausmas ir nepasitikėjimas švietimo sistema. Mokiniams bus rodomas neigiamas pavyzdys, jog rezultatų galima pasiekti ne sąžiningu darbu, o apgaule. Kaskart kils abejonių dėl mokinių pasiektų rezultatų tikrumo ir objektyvaus jų palyginimo stojant į aukštąsias mokyklas. Egzaminų centrai ir vykdytojai neprisiims jokios atsakomybės dėl vienodų sąlygų neužtikrinimo“, – pažymėjo pedagogas.
„Suprantu, kad NŠA galėjo ir nesulaukti skundų dėl akademinio sąžiningumo užtikrinimo. Mokiniai ir vykdytojai nėra linkę patys prisipažinti apie nusižengimus, o sukčiavimą iš šalies stebintys asmenys nedrįsta skųstis, nenorėdami pakenkti vykdytojui ar mokiniui“, – pridėjo jis.
Nacionalinė švietimo agentūra teiks siūlymą egzaminus vykdyti kitose mokyklose
Naujienų portalo tv3.lt žurnalistams pasiteiravus NŠA , kokių priemonių yra imamasi, jog VBE laikantys mokiniai egzamino metu neturėtų galimybių naudotis informacinėmis technologijomis, NŠA komunikacijos skyriaus vedėja Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė nurodė, jog elektroninėje testavimo sistemoje, kurioje vienuoliktokai laiko egzaminus, automatiškai fiksuojami kiekvieno mokinio atilkti neleistini veiksmai.
Ji taip pat pažymėjo, jog į egzaminą mokiniams yra griežtai draudžiama įsinešti mobilųjį telefoną, mobiliojo ryšio ir kitas informacijos perdavimo priemones.
„Jei paliekamas testavimo aplinkos langas, bandoma atverti kitus kompiuterio langus, daromos ekrano nuotraukos. Apie tai, kad atlieka neleistiną veiksmą, mokinys yra iš karto perspėjamas. Mokinys gali būti šalinamas iš egzamino arba jo darbas nevertinamas, jei naudojasi draudžiamomis priemonėmis.
Tie atvejai, kai neleistini veiksmai atlikti sistemingai, daugiau nei keliolika kartų, ir dėl to išties kyla pagrįstų abejonių dėl savarankiškumo atliekant užduotis ir rezultatų objektyvumo, perduodami specialiai Nacionalinės švietimo agentūros komisijai, kuri sprendžia dėl tų mokinių darbų nevertinimo, dalies darbo nevertinimo arba įspėjimo“, – atsakyme raštu aiškino J. Kažukauskaitė-Sarnickienė.
Tiesa, ar šiais metais buvo fiksuota sukčiavimo atvejų VBE egzaminų metu, NŠA atstovė neatsakė.
Tuo metu, kalbėdama apie galimus tų pačių mokyklų mokytojų nuolaidžiavimus mokiniams egzaminų metu, NŠA atstovė pažymėjo, jog tam tikri ribojimai yra taikomi ir vykdytojams.
„Pirmas egzaminų dalis mokiniai laiko savo mokyklose, todėl ir vykdytojai gali būti tų mokyklų mokytojai. Tačiau vykdytojais negali būti skiriami egzaminuojamojo dalyko mokytojai, mokinių klasės vadovai ar asmenys, kurių šeimos nariai ar artimi giminaičiai dalyvauja egzamine“, – teigė J. Kažukaiskaitė-Sarnickienė.
„Mokyklų ir savivaldybių atstovams, planuojant 2026 m. pasiekimų vertinimo organizavimą bus teikiamas pasiūlymas apsvarstyti pirmos egzamino dalies vykdymą ne savo mokykloje“, – pridėjo NŠA atstovė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tarybiniais laikais daug nedarė pakeitimų, mokino vaikus pagrindinių principų, ir jie buvo protingesni, o dabar nuo tų keitinėjimų vaikams ir jų tėvams susisuko smegenys, neskuo toliau, tuo debilų daugiau. Gal sakau nustokit su tom "permainom" nuodyti jų vaikystę ir jaunystę?
