VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninės gydytojos vaikų endokrinologės dr. Gražinos Mickūnaitienės aiškinimu, augimo šuolis yra intensyvesnis, greitesnis vaiko augimas tam tikru periodu.
„Augimas gali būti nuoseklus, bet būna tam tikru metu, kada jie lyg ūgteli smarkiau. Augimas yra skirstomas į tris etapus. Tai yra kūdikystė iki metų, kada vaikai paauga turbūt daugiausia, tai yra 25– 27 cm per metus. (...)
Toliau nuo metų iki trijų vaikai paauga maždaug 10–12 cm per metus. Na, o nuo trijų metų iki paauglystės jie turi paaugti maždaug 58 cm. Didžiausius augimo šuolius ir matome brendimo metu. Aišku, mergaitės ūgteli šiek tiek anksčiau, nes jos ir bręsta šiek tiek anksčiau“, – aiškino ji.
Mergaitėms brendimas gali prasidėti ir devynerių metų, tad intensyviausias augimas būna iki 11–12 metų. Berniukų branda keletą metų vėluoja ir intensyviausias augimas būna sulaukus 13–14 m. Tačiau gydytoja pabrėžė, kad vaikai jokiu būdu nėra vienodi.
„Netgi ir vienoje šeimoje augantys vaikai gali augti visiškai skirtingai, nes augimas labai priklauso nuo daugelio veiksnių – kaip mamytė jautėsi nėštumo metu, kaip vaisius augo, gimė, buvo maitintas, galų gale ir kokia ir emocinė, socialinė vaiko aplinka. (...) Tačiau lyginti neišeina, nes visgi galutinis ūgis priklauso nuo genetikos“, – sakė G. Mickūnaitienė.
Tiesa, jei ilgesnį laiko tarpą vaikas paauga 4 cm ir mažiau per metus ir ilgiau, jau reikėtų pasikonsultuoti su specialistu. Taip pat jeigu vaikas auga daug greičiau negu bendraamžiai, po 10–12 cm į metus, nors tai dar nėra paauglystės periodas, irgi turėtų kelti nerimą.
Pasikeičia miegas, auga apetitas, vargina kojų skausmai
Augimo šuolius tėvai labiausiai pastebi matydami, kad vaiko drabužius reikia keisti dažniau. Tačiau svarbu ne vien tai – gali pasikeisti miego kokybė, mityba, padidėti apetitas, atsirasti tam tikrų elgesio sutrikimų, emocijų pasikeitimai, kojų skausmai.
„Kadangi vyksta intensyvus augimas ir kartais mūsų kaulai auga greičiau negu minkštieji audiniai, atsiranda tam tikra disharmonija.
„Didžiausius augimo šuolius ir matome brendimo metu. Aišku, mergaitės ūgteli šiek tiek anksčiau, nes jos ir bręsta šiek tiek anksčiau.“
Dėl to vaikai gali tapti labiau mieguisti, norėti daugiau miegoti dienos metu, ilgiau pamiegoti. Tačiau kartais būna atvirkščiai – juos kankina nemiga, sunkiau užmigti. Apetito padidėjimas būna dėl energetinių medžiagų poreikio, nes reikia iš kažko augti“, – komentavo gydytoja.
Be to, gydytoja patvirtino, kad vaikai iš tiesų daugiausiai paauga miegodami: „Taip, tai tiesa ir galiu argumentuoti, kodėl. Augimo hormonas gaminamas smegenų dalyje – hipofizėje. Jis išskiriamas pliūpsniais. Daugiausia jo išsiskiriama būtent miego metu, praėjus maždaug dviem valandoms nuo užmigimo.“
Tinkama mityba ir fizinis aktyvumas būtinas
Paklausta, ar išgyvenant augimo šuolius reikėtų kažkaip išskirtinai koreguoti vaiko mitybą, specialistė atkreipė dėmesį, kad labiausiai mityba svarbi pirmais gyvenimo metais.
„Aišku, ji svarbi ir toliau visą gyvenimą. Vaikai turi maitintis racionaliai, gauti visų energetinių medžiagų – ir baltymų, ir angliavandenių, ir riebalų, ir vitaminų, ir mikroelementų.
Kai pritrūksta baltymų, tuomet sutrinka kaulų, audinių, raumenų vystymasis. Jeigu trūksta geležies, sutrinka deguonies pernešimas. Taip sutrinka audinių maitinimas ir tai irgi kenkia augimui.
Jeigu trūksta vitamino D arba kalcio, sutrinka kaulų vystymasis, jų augimas, stiprėjimas. Cinkas irgi kaip mikroelementas labai svarbus, nes jis dalyvauja augimo hormonų veikloje ir labai svarbus mūsų smegenims. Taip pat visą laiką kartoju, kad jokios dietos, ribojimai vaikų amžiuje, kai jie auga, nėra gerai“, – pabrėžė endokrinologė.
„Kai pritrūksta baltymų, tuomet sutrinka kaulų, audinių, raumenų vystymasis. Jeigu trūksta geležies, sutrinka deguonies pernešimas. Taip sutrinka audinių maitinimas ir tai irgi kenkia augimui.“
Fizinis krūvis taip pat turėtų būti pritaikytas pagal vaiko amžių. „Fizinis krūvis padeda vaikui augti, padeda stiprinti kaulus, padeda geriau veikti augimo hormonui, gerina mitybą, gerina miegą. Todėl vaikams sportuoti tikrai labai svarbu ir būtina augimo metu“, – pabrėžė endokrinologė.
Gali įspėti apie visai kitas problemas
Nors augimo šuoliai yra visiškai natūralus fiziologinis dalykas, gydytoja patarė stebėti vaiko būklę ir būsenas. „Turbūt pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į vaiko elgesį, tai nėra kažkokių tai sveikatos sutrikimų, pasikartojančio galvos svaigimo galvos, ar vaikas eina tvarkingai, nėra kažkokio kliuvimo.
Stebėti, ar labai nesikeičia jo emocijos, ar sukoncentruoja dėmesį, nesiblaško, ar nėra verksmingas. Tokie pasikeitimai jau turėtų kelti aplinkiniams kažkokį įtarimą, ar nėra kažkokių kitų problemų. Aišku, tai gali būti ir tiesiog augimo periodo požymiai“, – kalbėjo G. Mickūnaitienė.
Pastebėjus tokius požymius, kurie užsitęsia ilgą laiką, būtų tikslinga kreiptis į savo šeimos gydytoją arba pediatrą:
„Atlikus tam tikrus tyrimus tada jau sprendžia, kur vaiką siųsti – ar tiesiai pas endokrinologą aiškintis, ar nėra kažkokio hormoninio sutrikimo, argi visgi siųsti pas kitus specialistus.
Vaiko augimui labai svarbi ne tik hormoninė sistema, bet ir visos kitos, labai svarbu, kaip inkstai dirba, ar nėra kažkokių virškinimo problemų, medžiagų nepasisavinimo, kaulinių, jungiamojo audinio, širdies problemų.“
Kaip atskirti, ar kojas skauda dėl augimo?
Gydytojas ortopedas-traumatologas dr. Giedrius Bernotavičius atkreipė dėmesį, kad labai dažnai susiduriama su įvairaus pobūdžio kojų skausmais, tačiau reikėtų atskirti, ar tai yra skausmas dėl augimo, ar – dėl ligos.
„Kojų skausmų pobūdis skiriasi: gali augimo metu skaudėti ne tik kelius, bet ir kitas vietas – blauzdas, pėdas. Ir tas skausmas migruoja, skauda tai vieną, tai kitą koją. Koks skiriamasis bruožas? Vaikas dažniausiai nešlubuoja, skauda abidvi kojas, užtenka patrynimo, pamasažavimo, nuraminimo ir skausmas praeina.
Jeigu tikslingai skauda vienoje vietoje, lokaliai čiuopiant jaučiamas skausmingumas, reikėtų tikslinti diagnozę, atlikti ultragarsinį tyrimą, rentgenogramas ar magnetinio rezonanso, ar kompiuterinės tomografijos tyrimą“, – aiškino gydytojas.
Tačiau ne mažiau problemų intensyvaus augimo metu gali kilti dėl stuburo problemų. „Konsultuojame vaikus dėl skoliozės, bet tai yra ne pečių juostos, menčių asimetrija. Skoliozė jau yra stuburo iškrypimas. Kas vyksta augimo šuolio metu?
Tada intensyviai auga kaulinė dalis, o raiščiai raumenys kartu nespėja. Tokiu būdu mes galime matyti didesnę ar mažesnę pečių juostos, menčių asimetriją, bet tai dar nebus kurio skoliozė. (...) Jei ji jau yra, augimo metu matome labai agresyvų ir spartų blogėjimą“, – komentavo G. Bernotavičius.
Pašnekovas pasakojo, kad ortopedai traumatologai įprastai įvardija du augimo šuolių etapus. Vienas jų yra stebimas ikimokykliniame amžiuje, maždaug 6¬–7 metų ir paauglystėje:
„Mergaitėms tai yra 12–14 arba vertiname pagal mėnesines – intensyviausias stuburo augimas yra metai prieš mėnesinės ir po jų. Berniukams matuojame augimą ir jei yra aštuoni ir daugiau centimetrai, jau yra augimo šonas. Kitą kartą net matome atsiradusias strijas – tai parodo, koks intensyvus gali būti augimas.“
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
