Kaip penktadienį pranešė TS-LKD, naujasis reguliavimas neužtikrina LRT nepriklausomumo nuo politinės įtakos, sukuria neskaidrų LRT vadovo atleidimo mechanizmą ir galimai pažeidžia teisinės valstybės principus.
Seimo narių kreipimesi pabrėžiama, kad įstatymo pataisos, kuriomis keičiamas LRT tarybos formavimo modelis ir generalinio direktoriaus atleidimo tvarka, kelia pagrįstų teisinių abejonių dėl atitikties Konstitucijos nuostatoms, garantuojančioms žiniasklaidos laisvę bei draudžiančioms cenzūrą.
„Visuomeninis transliuotojas yra vienas iš demokratijos ramsčių. Jo nepriklausomumas nuo politikų ir politinės daugumos yra Konstitucijoje įtvirtinta nuostata. Todėl trumpinamos LRT tarybos narių kadencijos, pakartotinio skyrimo galimybė ir neaiškūs atrankos kriterijai kuria sistemą, kurioje lojalumas valdžiai ir politinei daugumai gali tapti svarbesnis už viešą visuomenės interesą“, – teigia kreipimąsi inicijavusių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.
Kreipimesi į KT išskiriami trys motyvai.
Pirmasis – galimai politizuojamas LRT tarybos formavimas. Pagal naująjį įstatymą LRT tarybą sudarys 15 narių, iš kurių 8 skirs politinės institucijos (Prezidentas ir Seimas). Be to, tarybos narių kadencija trumpinama iki ketverių metų su galimybe ją kartoti, o kandidatų atrankos viešumo reikalavimai „lieka minimalūs“.
Parlamentarų teigimu, toks modelis susieja LRT valdymą su politiniais ciklais ir nesukuria pakankamų institucinių garantijų, apsaugančių nuo tiesioginio ar netiesioginio politikų poveikio.
Antras motyvas – nedetali LRT generalinio direktoriaus atleidimo procedūra.
Anot konservatorių, įstatyme numatyta, kad LRT vadovas gali būti atleistas nepasibaigus kadencijai „nustačius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą“. Tačiau įstatymas nedetalizuoja, kas ir kokia tvarka tokį pažeidimą tiria, nesukuria nepriklausomo tyrimo mechanizmo.
„Tai palieka pernelyg plačią diskreciją LRT tarybai, o pats atleidimo mechanizmas gali tapti netiesioginio spaudimo LRT vadovybei ir redakciniams sprendimams įrankiu“, – rašoma pranešime.
Trečiasis motyvas – naujų taisyklių taikymas atgaline data.
„Nauji, kur kas griežtesni ir neapibrėžti atleidimo pagrindai pradedami taikyti jau pareigas einančiam LRT generaliniam direktoriui, kuris buvo paskirtas pagal ankstesnę tvarką. Pareiškėjų teigimu, tai šiurkščiai pažeidžia teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus. Į šią problemą dėmesį atkreipė ir Europos Tarybos Venecijos komisija, pabrėžusi, kad naujos taisyklės turėtų būti taikomos tik būsimiems vadovams“, – nurodo kreipimosi inicijatoriai.
Pareiškėjo atstovais Konstituciniame Teisme numatyti Seimo nariai Giedrė Balčytytė, Simonas Kairys ir Agnė Širinskienė.
Kaip rašė BNS, Seimas LRT įstatymo pataisas priėmė birželio pradžioje, o vėliau jas pasirašė ir prezidentas.
Teisės aktų pakeitimais įsteigiama LRT valdyba, išplečiama taryba, įvedamos jos kadencijos ir stiprinamos galios.
Priimant pataisas valdančiųjų balsais nutarta nekeisti darbo grupės pasiūlytų įstatymo nuostatų įsigaliojimo terminų.
Tai reiškia, kad dabartinė LRT direktorė galėtų būti atleista pagal naują tvarką, kuria pakeisti atleidimo pagrindai. Be to, tarybai leista pačiai spręsti, ar dėl atleidimo balsuoti slaptai, ar atvirai.
Viena iš žurnalistus vienijančių organizacijų – Žurnalistų profesionalų asociacija – prašė prezidento pataisas vetuoti. Prašymas argumentuotas tuo, kad dabartinei vadovei galios pakeista atleidimo tvarka, o toks sprendimas nesuderinamas su tarptautinių organizacijų rekomendacijomis.
Dabartinė LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė anksčiau teigė besitikinti, kad teisės aktas bus apskųstas Konstituciniam Teismui.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
