Konstituciniam Teismui (KT) gali tekti spręsti, ar Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai gali turėti karinius laipsnius ir ar galima į jų darbo stažą skaičiuoti metus, atidirbtus sovietiniame saugume (KGB).
Penki Seimo nariai siūlo parlamentui kreiptis į KT ir pasiklausti, ar karinių laipsnių suteikimas VSD darbuotojams neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
Parlamentarai Saulius Pečeliūnas, Gintaras Songaila, Kazimieras Uoka, Vida Marija Čigriejienė, Rytas Kupčinskas įregistravo atitinkamą Seimo nutarimo projektą.
Siūloma kreiptis į KT su prašymu ištirti, ar Valstybės saugumo departamento įstatymo 9, 13, 20 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 ir 4 straipsniai, kuriais nauja redakcija buvo išdėstytas VSD įstatymo 20 straipsnio 1 dalis ir 28 straipsnio 4 punktas, neprieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 1 ir 141 straipsniui.
Visi tapo karininkais
Praėjusios kadencijos Seimas 2008 m. spalio 6 d. priėmė Valstybės saugumo departamento įstatymo pakeitimo įstatymą. Pagal naują redakciją numatyti šie VSD pareigūnų laipsniai: saugumo viršilos, saugumo jaunesniojo leitenanto, saugumo leitenanto, saugumo vyresniojo leitenanto, saugumo kapitono, saugumo majoro, saugumo pulkininko leitenanto, saugumo pulkininko, saugumo generolo.
Iš esmės tai yra kariniai laipsniai, nes viršilos, jaunesniojo leitenanto, leitenanto, vyresniojo leitenanto, kapitono, majoro, pulkininko leitenanto, pulkininko ir generolo laipsniai būdingi įvairių valstybių kariuomenėms, taip pat ir Lietuvos kariuomenei.
Seimo narių neįtikina pateikiami argumentai, esą iki tol galioję VSD pareigūnų tarnybinių rangų pavadinimai tariamai buvo neaiškūs kitų institucijų atstovams ir užsienio partneriams, tariamai jie painioti su pareigybių pavadinimais.
Parlamentarai teigia, kad priimant sprendimą nebuvo analizuota užsienio šalių patirtis, o tiesiog perimtas sovietinis modelis.
Prieštarauja tradicijoms ir demokratijai
Seimo narių nuomone, tokių karinių (sukarintų) laipsnių įvedimas VSD pareigūnams prieštarauja ir nepriklausomos Lietuvos tradicijoms bei apskritai demokratinių bei teisinių valstybių tradicijoms.
Anot jų, neatsižvelgta į tai, kad iki 1940 m. birželio 15 d. VSD pareigūnai tokių karinių laipsnių ir tokio pavadinimo laipsnių neturėjo. Taip pat neatsižvelgta į tai, kad, pavyzdžiui, kitoje statutinėje įstaigoje – Užsienio reikalų ministerijoje – pareigybių pavadinimai dažnai atkartoja Diplomatinės tarnybos įstatymo nustatytus diplomatinių rangų pavadinimus. Kaip pabrėžia parlamentarai, šiai institucijai nekyla jokių sunkumų bendraujant su užsienio partneriais ir jokio poreikio įvedinėti karinius (sukarintus) laipsnius.
„Demokratinėse ir teisinėse valstybėse saugumo struktūros nėra karinės, jose nedirba karinius laipsnius turintys asmenys. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad VSD įstatymo 9, 13, 20 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsnis, kuriuo nauja redakcija buvo išdėstyta Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, gali prieštarauti Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Konstitucijos 1 straipsnyje įtvirtintam principui, kad Lietuva yra demokratinė valstybė“, – teigia nutarimo projekto autoriai.
Iniciatorių nuomone, demokratinių teisinių valstybių tradicija tiesiogiai atspindėta ir Konstitucijos 141 straipsnyje. Pastarojo formuluotė „neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai“ esą leidžia daryti išvadą, kad karininkų (kariniai) laipsniai gali būti nustatyti tik krašto apsaugos (galbūt dar policijos ir vidaus tarnybos), bet ne saugumo tarnybos struktūroje.
Parlamentarų nuomone, iš to išeina, kad karininkų laipsnius atkartojantys saugumo tarnybos pareigūnų laipsniai yra negalimi. Atsižvelgiant į tai, esą galima teigti, kad VSD įstatymo 9, 13, 20 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsnis, kuriuo nauja redakcija buvo išdėstyta Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, taip pat gali prieštarauti Konstitucijos 141 straipsniui.
Į stažą įskaičiuojama tarnyba KGB
VSD įstatymo nauja redakcija skundžiama KT dar ir todėl, kad leidžia įskaičiuoti į pareigūnų darbo stažą metus, atidirbtus sovietiniame saugume – KGB.
Pagal dabar galiojantį įstatymą į stažą Vyriausybės nustatyta tvarka papildomai įskaičiuojamas „faktinis tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose laikas“, įskaitant tarnybą iki 1990 m. kovo 11 d.
Seimo nariai pabrėžia, jog nuo 1940 m. birželio 15 d., kai Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą, iki 1990 m. kovo 11 d. nebuvo ir negalėjo būti nepriklausomos Lietuvos VSD ir jo sistemos struktūrų. Nebuvo ir Lietuvos kariuomenės, pasienio tarnybos, vidaus reikalų ar kitų panašių Lietuvos valstybės struktūrų (su išimtimi dėl Lietuvoje veikusių 1944-1953 metų pasipriešinimo okupacijai (partizanų) struktūrų ir užsienyje veikusios Lietuvos diplomatinės tarnybos).
„Lietuvos VSD nėra joks kitų valstybių, įskaitant SSRS, saugumo struktūrų, ginkluotųjų pajėgų, vidaus reikalų ar panašių tarnybų tradicijų tęsėjas ar jų teisių perėmėjas“, – pabrėžiama kreipimosi į KT projekte.
Toks VSD traktavimas esą prieštarautų ir teisinės bei demokratinės valstybės principams, taip pat prieštarautų Konstitucijos 1 straipsniui, aiškinamam 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Akto „Dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atstatymo“ kontekste.
„Visuotinai žinoma, kad Lietuvos Respublikos nepriklausomybė buvo atkurta 1990 m. kovo 11 d. priėmus Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atstatymo“. Šio Akto kontekste aiškintinas ir Konstitucijos 1 straipsnyje įtvirtintas principas, kad Lietuva yra nepriklausoma valstybė“, – piktinasi parlamentarai.
