Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) trečiadienį pritarė Baudžiamojo kodekso (BK) pataisai, pagal kurią rasistinius ir kitus panašaus pobūdžio neapykantos motyvus būtų galima traktuoti kaip sunkinančią aplinkybę.
Jeigu šiai pataisai pritars Seimas, tuomet tamsiaodžių bei kitataučių užpuolikai susilauks griežtesnių bausmių nei paprasti chuliganai.
Projektu siekiama sugriežtinti baudžiamąją atsakomybę už vadinamąsias „neapykantos nusikalstamas veikas“ arba kai asmuo užpuolamas dėl to, jog priklauso tam tikrai socialinei grupei - dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.
Šiuo metu galiojančiame kodekse nėra normų, kuriose būtų tiesiogiai nurodyta, kad baudžiamoji atsakomybė griežtinama, jei nusikalstama veika padaryta dėl nukentėjusiojo priklausymo vienai iš minėtų grupių.
Komitetas taip pat nutarė kreiptis į Seimo valdybą, kad būtų sudaryta valstybės institucijų atstovų ir ekspertų darbo grupė, kuri atliktų su rasine neapykanta susijusių teisės aktų ir valstybės vykdomų programų analizę.
Apie rasizmo bei netolerancijos keliamus pavojus Lietuvoje prabilta po to, kai kovo 11-ąją sostinės Gedimino prospektu pražygiavo skustagalvių kolona, skanduojanti „Lietuva lietuviams“, o balandį Vilniaus centre buvo užpulta tamsiaodė pop-dainininkė Berneen.
Lietuvoje tautinės nesantaikos kurstymo atvejų kasmet vis daugėja. Policijos duomenimis, 2006 metais pradėta 17 ikiteisminiai tyrimų dėl viešų incidentų bei tautinę nesantaiką kurstančių pasisakymų internete, 2007 metais - 32. Šiemet pradėtas jau 21 toks tyrimas.
