Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
O edukuoti vakcinuoti nuo gripo skiepijosi? Nes masinio susibūrimo vieta, o jūs be galimybių paso... Būkit sveiki! (Visomis prasmėmis)
Aš už permainas. Už "pirmyn rankas". Už visuomenės televiziją. Nebe monikuomenės.
Aš už permainas. Už "pirmyn rankas". Už visuomenės televiziją. Nebe monikuomenės.
Socialdemokratai per daug demokratiški. Kai prieš pišistus protestai buvo rengiami, policija atvažiuojančius protestuoti gaudydavo jau toli iki Vilniaus ir apgręžinėdavo
su darbo valandom, ar čia visi bedarbiai
Rusas mamontov uždainavo atsibusk nuo ruso ?
"Kartojimas mokslų motina"- sakė didieji VL.
-- IR VĖL paleido, čia,- tvarto srutas, net nelabai pasivargino antraštę pakeisti.
Pažiūrėkim į protestą dėl Monikos kėdės išsaugojimo iš pozityviosios pusės. Vis dėlto šis protestas turi bent kažkokį konkretų tikslą. O tai - jau šiokia tokia pažanga, lyginant su „didžiuoju” lapkričio 21 d. „protestu”, kuris apskritai neturėjo jokio konkretaus tikslo, vyko iš inercijos, vien todėl, kad kartą įsibėgėjus, sunku sustoti.
Tada pagal pirminį sumanymą irgi kovota dėl kėdės - kultūros ministro kėdės. Tiesa, kovota atvirkščiai - ne dėl kėdės išsaugojimo, o dėl jos atėmimo. Bet, protestuotojų nelaimei, dėl valdančiųjų bailumo ši kova buvo greitai laimėta ir protesto objektas prarastas.
Su tuo buvo tiesiog neįmanoma susitaikyti, bet protestuoti be jokios temos irgi kažkaip nejauku… Kai protestuotojai eina su plakatu, kuriame klausia, „Kokios valstybės mes norime?”, yra šiek tiek tragiška ir dar labiau komiška, todėl tuos protestuotojus norisi net užjausti, juos globoti, kadangi žmonės akivaizdžiai pasimetę šiame svetimame jiems pasaulyje…
Nors tie protestai, prasidėję pirmojo naujai išrinkto Seimo darbo dieną, aukščiau Kėdės niekada nepakilo, jie visada labai kūrybiškai vaizdavo tą Kėdės problemą kaip kone egzistencinę. Prie Kėdės klijuojamos laisvės, demokratijos, kovos su antisemitizmu, gėrio ir blogio kovos ir kitos gražiai atrodančios, kilnios, etiketės.
-- IR VĖL paleido, čia,- tvarto srutas, net nelabai pasivargino antraštę pakeisti.
Pažiūrėkim į protestą dėl Monikos kėdės išsaugojimo iš pozityviosios pusės. Vis dėlto šis protestas turi bent kažkokį konkretų tikslą. O tai - jau šiokia tokia pažanga, lyginant su „didžiuoju” lapkričio 21 d. „protestu”, kuris apskritai neturėjo jokio konkretaus tikslo, vyko iš inercijos, vien todėl, kad kartą įsibėgėjus, sunku sustoti.
Tada pagal pirminį sumanymą irgi kovota dėl kėdės - kultūros ministro kėdės. Tiesa, kovota atvirkščiai - ne dėl kėdės išsaugojimo, o dėl jos atėmimo. Bet, protestuotojų nelaimei, dėl valdančiųjų bailumo ši kova buvo greitai laimėta ir protesto objektas prarastas.
Su tuo buvo tiesiog neįmanoma susitaikyti, bet protestuoti be jokios temos irgi kažkaip nejauku… Kai protestuotojai eina su plakatu, kuriame klausia, „Kokios valstybės mes norime?”, yra šiek tiek tragiška ir dar labiau komiška, todėl tuos protestuotojus norisi net užjausti, juos globoti, kadangi žmonės akivaizdžiai pasimetę šiame svetimame jiems pasaulyje…
Nors tie protestai, prasidėję pirmojo naujai išrinkto Seimo darbo dieną, aukščiau Kėdės niekada nepakilo, jie visada labai kūrybiškai vaizdavo tą Kėdės problemą kaip kone egzistencinę. Prie Kėdės klijuojamos laisvės, demokratijos, kovos su antisemitizmu, gėrio ir blogio kovos ir kitos gražiai atrodančios, kilnios, etiketės.
Proteste prie Seimo – 10 tūkst. žmonių: protestuotojų ir politikų komentarai