Penktadienį Lietuvos sąjūdžio Iniciatyvinės grupės nariai kreipėsi į Lietuvos vadovą Valdą Adamkų, prašydami vetuoti Seimo priimtą įstatymą dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo. Grupės nariai ragina prezidentą siūlyti Seimui surengti konsultacinį referendumą dėl svarbiausių konstitucinės reikšmės klausimų, susijusių su Lisabonos sutartimi.
Siūlo rengti referendumą
Kreipimąsi pasirašė Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai: akademikas A. Buračas, Kovo 11-sios nepriklausomybės akto signatarai prof. B. Genzelis, prof. B. Kuzmickas, R. Ozolas bei Tėvynės Sąjungos Tautininkų frakcijos pirmininkas G. Songaila.
Prezidentui išsiųstame dokumente atkreipiamas dėmesį, kad Lisabonos sutartis ne tik keičia Lietuvos dalyvavimo ir veikimo Europos Sąjungoje tvarką, bet ir papildomai ES priklausančių valstybių suverenias teises. „Ypač tai pasakytina apie naują ES teisės aktų, kurie turės įstatymo galią visai ES teritorijai, priėmimo tvarką. Įsigaliojus šiai sutarčiai, Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, netektų veto teisės daugelyje sričių, kurios gali turėti esminės įtakos nacionaliniams interesams“, – rašoma kreipimesi.
Pasak kreipimąsi pasirašiusio G. Songailos, kyla rimtų abejonių, ar įstatymo dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo priėmimas konstituciniu atžvilgiu yra teisėtas. „Seimas be aiškiai išreikšto Tautos pritarimo negali siaurinti jos suverenių teisių. Tokio svarbaus įstatymo priėmimas nepasitarus su visa tauta didina Tautos ir Valstybės susvetimėjimą, iki kraštutinumo kelia ir taip didelį visuomenės nepasitikėjimą Valstybe ir visa politine sistema. Kai stojome į Europos Sąjungą – balsavome referendume, o dabar, kai gana esmingai yra keičiamos dalyvavimo šioje sąjungoje sąlygos, net 73% mūsų valstybės piliečių nieko apie tai nežino“, - nurodė G. Songaila.
Kreipimąsi pasirašiusių Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių nuomone, siekiant nedidinti prarajos tarp tautos ir valstybės, būtina referendumu pasitikrinti, ar tauta pritaria svarbiems konstitucinės reikšmės klausimams, susijusiems su Lisabonos sutartimi.
Tikslius konsultacinio referendumo klausimus, pasak kreipimosi autorių, turėtų suformuluoti konstitucinės teisės specialistai.
Pakeis ES Konstituciją
ES Lisabonos sutartis yra europiečių pritarimo nesulaukusios Konstitucijos Europai pakaitalas. ES buvo ištikusi krizė, kai 2005 metais Prancūzijos ir Olandijos rinkėjai per referendumus atmetė Konstituciją Europai.
Ankstesnę Konstitucijos Europai sutartį Lietuva buvo ratifikavusi pirmoji iš visų ES šalių narių. Lisabonos sutartyje yra išlikę daugiau nei 90 proc. Konstitucijos Europai nuostatų.
Naująja sutartimi siekiama įgyvendinti ES institucinę reformą po to, kai įvykus dviem plėtros etapams prie senųjų ES narių prisijungė dar 12 Rytų ir Vidurio Europos šalių.
Be kita ko, Lisabonos sutartyje sumažinamas Europos Parlamento narių skaičius nuo 785 iki 750 (neįskaitant pirmininko), o atskirai valstybei tenkančių vietų skaičius negalės būti mažesnis nei 6 ir didesnis nei 96.
Taip pat pagal Lisabonos sutartį bus panaikinta šiuo metu galiojanti veto teisė - dabar kuriai nors Europos Sąjungos valstybei balsavus prieš, susitarimas blokuojamas.
Nuo 2014 metų įvedama nauja kvalifikuotos balsų daugumos skaičiavimo tvarka, pagrįsta dvejopos daugumos principu - sprendimas bus priimtas, jei jam pritars ne mažiau kaip 55 procentai valstybių, atstovaujančių ne mažiau kaip 65 procentams ES gyventojų. 2014-2017 metais valstybė narė galės paprašyti, kad būtų balsuojama pagal sistemą, kuri buvo taikoma iki 2014 metų.
Svarbus Lisabonos sutarties aspektas, kad šalys narės turės teisę pasitraukti iš sąjungos be jokių įsipareigojimų, nes šiuo metu „atsiskirti“ nėra jokio mechanizmo.
Lisabonos sutartyje pirmą kartą per visą ES istoriją atsirado nuostata, jog šalys narės bus solidarios, spręsdamos energetinius klausimus.
Ši nuostata yra ypač svarbi Lietuvai, kuri, kaip ir kitos Baltijos šalys, yra vadinama „energetine sala“, nes neturi elektros ir dujų jungčių su kitomis ES šalimis ir yra beveik visiškai priklausoma nuo Rusijos energetinių išteklių. Šios priklausomybės sumažinimas yra vienas Lietuvos užsienio politikos prioritetų, todėl Lietuva siekia vieningos ES energetikos politikos.
