Prakalbo, kaip išsaugos Lietuvos miškus: štai kokių priemonių ėmėsi

Kankorėžių aižykloje įrengimai ūžia vis rečiau – šiemet pušų derlius kone keturis kartus mažesnis.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Pasakė, kas gali padėti, kad vaikai skaitytų daugiau: „Labai pasiteisino“

Benkunskas įniršo ir jau žada griežtinti tvarką: „Kainuoja ir tarnybų darbo valandas, ir kelia grėsmę“

Įspėja – Lietuvos miškuose jau slampinėja meškos „Manęs nebijojo. Ji ėjo į mane“

+1

„Bet dera negausiai. Šiuo metu į aižyklą pristatyta 21 tona kankorėžių, kai derliaus metais vidutiniškai paprastosios pušies surenkame 50–70 tonų“, – sakė Dubravos medelyno vadovas Vytautas Grunskis.

Dar didesnė problema – eglių kankorėžiai.

„Paprastoji eglė praktiškai iš viso nederėjo – į aižyklą buvo pristatyta tik 2,5 tonos“, – pasakojo V. Grunskis.

Ant spygliuočių šakų kankorėžių supasi gerokai mažiau – nederliaus metai kartojasi vis dažniau. O tai kelia rimtų iššūkių.

„Jau birželio mėnesį turi formuotis žiediniai pumpurai, kurie lems derlių. Tačiau ankstyvosios šalnos nušaldo daug žiedų, vėliau sausringi metai daro įtaką derliaus gausumui“, – sakė medelynų padalinio specialistas Valmantas Kundrotas.

Itin žvarbios žiemos pasekmės

Šiemet sudėtinga surinkti ir patį derlių. Kankorėžius darbininkai skina žiemą, o šiemet ji kaip reikiant siautėjo, tad dirbti buvo tikrai sunku.

„Kadangi kankorėžiai plantacijose surenkami rankiniu būdu, darbų organizavimą stipriai paveikė žema temperatūra ir didelė sniego danga – kartais tekdavo sustabdyti darbus“, – pasakojo V. Grunskis.

Spygliuočius puola ir įvairios ligos bei kenkėjai, kurie niokoja medžius ir naikina sėklas.

„Kankorėžinis stagargraužis egles išgraužia, kankorėžinis straubliukas suėda sėklas. Panašūs kenkėjai pušims kenkia kiek mažesniu mastu“, – sakė V. Kundrotas.

Miškininkai stengiasi sustiprinti medelius, sodina ir daugiau derančius klonus. Tačiau kol jie užaugs, praeis keli dešimtmečiai.

Miškininkai ramina – saugykloje atsargų dar apstu

Tad ar neišseks saugyklos ir ar bus, ką miškuose sodinti? Miškininkai ramina – jie visada galvoja į priekį. Vienų medžių sėklų rezervas kaupiamas keliems, kitų – net keliolikai metų. Saugykloje atsargų dar apstu.

Vis dėlto su ąžuolais – didžiulė problema. Šiemet gilių jie beveik neužaugino. Laimė, įdiegta nauja technologija leidžia ąžuolų giles gyvybingas išsaugoti bent porą metų, tad bus iš ko auginti miškų galiūnus.

Ir jei spygliuočiai bei ąžuolai tikrai varo miškininkus į neviltį, kai kurie lapuočiai vis dar labai džiugina – jie dera gausiai.

„Pasipildėme atsargas. Buvo paruošta neįtikėtinai daug – 560 kilogramų karpuotojo beržo sėklų. Rudenį pavyko nemažai paruošti ir juodalksnio sėklų – jų paruošta 315 kilogramų“, – tikino V. Grunskis.

Kiekviena sėkla – aukso vertės, todėl aižykloje stengiamasi atrinkti kuo kokybiškesnes.

Miškininkai atrenka geriausias sėklas, kad ir sodinukai būtų kuo tvirtesni. Jų kasmet užauginama apie 50 milijonų. Didžioji dalis keliauja Lietuvos miškams atkurti, o dalis sodinukų parduodama.

Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.