Nepaisant spartaus moterų judėjimo lygybės link, didesnių atlyginimų ir vadovaujamų pozicijų viršūnėse vis dar smarkiai dominuoja vyrai.
O didžiausia nelygybė Lietuvoje ryškėja net ne darbo santykiuose: lietuvės namuose dirba 10 kartų daugiau nei vyrai.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Kovo 8-oji kadaise prasidėjo ne nuo tulpių ir sveikinimų socialiniuose tinkluose. Šios dienos šaknys – XIX a. pabaigoje prasidėjusiuose protestuose. Kai moterys išėjo į gatves kovoje už teisę balsuoti, dirbti, uždirbti ir būti girdimoms.
1908 metais protestas buvo išvaikytas, tačiau moterys nepasidavė, kovo 8-ąją į Niujorko gatves išėjo 15 tūkst. moterų. O 1910-aisiais Kopenhagoje per Tarptautinę dirbančių moterų konferenciją Vokietijos socialdemokratų partijos moterų skyriaus vadovė Clara Zetkin iškėlė Tarptautinės moters dienos idėją ir pasiūlė kovo 8-ąją kiekvienoje šalyje švęsti tą pačią dieną, kaip moterų kovos už lygias teises ir solidarumo dieną.
Per daugiau nei šimtmetį pasaulis pasikeitė – moterys girdimos visur – politikoje, moksle, darbo rinkoje. Tačiau – ar visi jaučia moterų ir vyrų lygybę?
„Dėl atlyginimų, tai mačiau naujausią statistiką, kad moterys uždirba mažiau.“
„Vyrams lengviau yra rasti kažkokį geresnį darbą, gauti paaukštinimą.“
„Mano atveju, aš normaliai uždirbu, savo sektoriuje.“
Politologė Dovilė Jakniūnaitė sakė – palygintu su tuo, nuo ko visa tai prasidėjo, pokytis milžiniškas. Tačiau Europos kontekste Lietuva nėra tarp lyderių.
„Jei lygintume save su pasauliu, tai turbūt mes gerai atrodytume, kaip europinė valstybė, bet ES – mes tokie vidutiniokai ir šiek tiek žemiau“, – kalbėjo VU TSPMI politologė Dovilė Jakniūnaitė.
Namuose daugiau pluša moterys
Darbo rinkoje Lietuva atrodo stipriai – vyrų ir moterų užimtumas čia beveik nesiskiria. Dirbančiųjų moterų ir vyrų santykis pasiskirsto labai tolygiai – po maždaug 80 proc. Tačiau tikroji nelygybė, pasak politologės, prasideda ne darbe, o namuose.
„Namų ruošos darbus, buities darbus, kas rūpinasi vaikais, sergančiais seneliais, globos darbą darantys – tai mes matome kad moterys dvigubai daugiau savo laisvo laiko praleidžia tokiai veiklai“, – aiškino D. Jakniūnaitė.
O bendrai lietuvės moterys namuose nemokamai dirba 10 kartų daugiau nei vyrai. Europos lyčių lygybės centras skaičiuoja, kad dėl moterų nemokamo darbo ES netenka apie 370 mlrd. eurų mokesčių kasmet.
Mat per savaitę moteris vidutiniškai skiria 21 darbo valandą buičiai – rūpinimuisi vaikais arba žmonėmis su negalia. Ir, esą, jei ES iki 2050-ųjų išspręstų šią problemą, tai mūsų visos ES BVP gyventojui kiltų dešimtadaliu. Lietuvai tai reiškia 2–3 mlrd. per metus.
Nelygybė matoma ir karjeroje. Anot politologės Jakniūnaitės, tai kompleksinė problema – nuo pasirenkamų studijų, o vėliau ir sferų kuriuose dirbi, iki požiūrio į tai, kas labiau tinkamas eiti vadovaujančias pareigas.
„Pavyzdžiui, mergina galvos, kam aš rinksiuosi programavimą, kai ten bus aplinkui vyrukai“, – sakė D. Jakniūnaitė.
„Atlyginimų skirtumas, jis nėra didelis, dabar berods 8 procentai belikę atlyginimų skirtumai. Bet taip pat tai susiję su tuo, kad yra segreguoti sektoriai kur daugiau vyrų ir moterų dirba“, – pasakojo ekonomistas Romas Lazutka.
O kalbant apie aukštąjį išsilavinimą, moterys ES gerokai lenkia vyrus.
„ES kontekste, 30-35 metų žmonių tarpe, moterys turi – daugiau nei 70 proc. moterų turi aukštąjį išsilavinimą, ir mažiau nei 50 proc. vyrų“, – minėjo politologė.
Moterų vadovaujamose pozicijose – 30 proc.
Nepaisant to, verslo ir valdžios viršūnėse vyrų vis dar žymiai daugiau. Moterims priklauso tik apie 30 proc. vadovaujančių pozicijų pasaulyje.
Ekonomistas Romas Lazutka sakė: padėtį reikia vertinti ne vien per vieną rodiklį. Yra sričių, kuriose vis dar atsilieka moterys, bet yra ir tokių, kur blogesnėje padėtyje lieka vyrai.
„Vyrų sveikata pasižymi tuo, kad jie dažniau serga, ypač viduriniam amžiuje – 50 metų – širdies ir kraujagyslių ligomis, ir mirtingumas yra didesnis.
Kitą vertus, vyrai mažiau kreipia dėmesį į sveikatą – profilaktiškai rečiau tikrinasi. <...> Alkoholis...labiau paplitęs vartojimas, rūkymas tarp vyrų, ir tai irgi daro įtaką sveikatai“, – pasakojo R. Lazutka.
Trumpiau gyvendami vyrai finale gauna mažiau pinigų per „Sodros“ pensijas, nei ilgiau gyvenančios moterys, nors mokesčių per gyvenimą sumoka daugiau.
Tačiau ilgesnis moterų gyvenimas savaime dar nereiškia saugesnio gyvenimo. Mažesnės pajamos, pertraukos dėl vaikų priežiūros ir retesnis kaupimas ilgainiui virsta didesne skurdo rizika senatvėje. SEB banko atstovė Iveta Pigagiene vardijo liūdną statistiką.
„Beveik kas antra moteris, esanti virš 65 metų, gyvena žemiau skurdo ribos, ir tai 1,5 daugiau nei vyrai“, – sakė SEB banko atstovė Iveta Pigagienė.
Moterys sukaupia mažiau pensijai
Esą, tai, kad moterys sukaupia pensijoms mažiau, lemia ne tiek mažesnės jų algos, kiek motinystės pertraukos, per kurias jos susistabdo papildomą kaupimą.
Ekonomistas Romas Lazutka sakė, kad lyčių lygybės tema neturėtų virsti varžybomis, kas visuomenėje nuskriaustas labiau. Esą svarbiau matyti, kuriose srityse prastesnėje padėtyje atsiduria moterys, o kur – vyrai. Ir ten ieškoti sprendimų.
„Kur prastesnė padėtis vyrų – mokymasis. Pvz., berniukai atsilieka mokyklose nuo mergaičių – ne tokie ramūs, atidūs, tai išlaiko egzaminus prasčiau, tai švietimo srityje reikėtų daugiau dėmesio skirti berniukams, kad pasiektų išsilavinimą proporcingai“, – kalbėjo R. Lazutka.
Kalbant apie moteris, esą valstybė turėtų užtikrinti daugiau galimybių moterims per paslaugas, kad nebūtų problemos su vietų darželių skaičiumi, ir kad vaikai būtų priimami ne nuo 3 metų, o nuo pusmečio.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
