Apie tai „Žinių radijo“ laidoje pasakojo asmeninių finansų patarėja Sigita Strockytė-Varnė.
Pinigai vokelyje
Kiek pinigų įprasta dėti į vestuvinį vokelį? Ar yra kažkokios normos, nustatytas skaičius, suma?
S. Strockytė-Varnė: Iš tikrųjų tokios vienos teisingos sumos tikrai nėra. Be abejonės, orientyras egzistuoja. Jeigu kalbame apie tai, kuo žmonės ar finansų planuotojai šiandien dalinasi, tai iš tiesų ta suma paprastai svyruoja nuo 100 iki 150 eurų žmogui.
Jeigu einate kaip pora, suma vokelyje gali siekti ir 200–300 eurų. Labai svarbu suprasti, kad tai jokiu būdu nėra jūsų prievolė ir nereiškia, kad tiek reikia mokėti. Daug svarbiau visuomet suprasti, kad į vokelį turiu dėti tiek, kiek galiu įdėti.
Tai neturėtų reikšti, kad turiu susimokėti už vakarienę ar padengti visas šventės organizatorių išlaidas. Kaip šventę organizuojantys jaunieji turėtų tai daryti pagal savo finansines galimybes, lygiai taip pat mes, svečiai, turėtume dovanoti tiek, kiek galime.
Nuo ko turėtų priklausyti vokelio suma?
S. Strockytė-Varnė: Iš tiesų yra keli dalykai. Pirmiausia, aišku, jau paminėtos finansinės galimybės. Tai yra svarbiausia tam, kad nė vienas nesijaustų blogai ir nepatirtų finansinės naštos.
Antras dalykas – santykio artumas. Artimiausiems žmonėms, pavyzdžiui, broliams ar seserims, gali būti viena suma, artimiems draugams – kita, tolimesniems giminaičiams – trečia. Be abejonės, tai yra svarbu.
Taip pat labai svarbi pati proga ir šventės formatas. Jeigu kalbame apie vaikų gimtadienį žaidimų kambaryje, suma gali siekti nuo 10 iki 30 eurų. Dar labai svarbu, kaip konkrečiame draugų rate įprasta švęsti, kokiomis sumomis keičiamasi ir kaip dovanojama.
Jeigu, pavyzdžiui, kalbame apie jubiliejų, suma gali siekti nuo 50 iki 100 eurų. Jeigu kalbame apie vestuves ir tik apie ceremoniją bei pasveikinimą prie santuokų rūmų, ta suma bus viena. Jeigu dalyvaujame visoje šventėje, nuo ceremonijos iki vakarienės ir galbūt net nakvynės, tuomet suma visuomet bus šiek tiek didesnė.
Kaip sutaupyti organizuojant vestuves?
Kaip suplanuoti šventės biudžetą ir neišlaidauti organizuojant asmeninę šventę? Nuo ko atsispirti ir kaip tai daryti protingai?
S. Strockytė-Varnė: Jūsų užduotame klausime galbūt ir slypi pats atsakymas. Tai yra planavimas. Kitaip tariant, prieš organizuojant šventę labai aiškiai nusistatyti, koks yra mano biudžetas, kiek turiu pinigų savo šventei ir kiek galiu jai skirti.
Kai jau žinau pinigų sumą, kitas žingsnis turėtų būti sprendimas, kas mano šventėje yra svarbiausia ir kam tikrai norėčiau skirti daugiau. Galbūt nenorėčiau taupyti fotografui, maistui ar vietai – kiekvienam tai skirtinga.
Svarbu turėti pagrindinius prioritetus, kas man yra labai svarbu, kad šventė būtų ypatinga. Visa kita galima bandyti daryti taupiau. Paieškoti būdų, kaip kažką įsigyti pigiau. Labai svarbu pačiam įsivardyti sumą, kurią galiu išleisti organizuodamas šventę.
Žinoma, neturėti lūkesčių, kad šventė atsipirks ar pinigai kažkaip sugrįš vokelių forma. Nereikėtų galvoti, kad galiu sau leisti išleisti daugiau, nes vėliau tai susigrąžinsiu. Tai gali būti klaida, nes toks lūkestis jokiu būdu nebūtinai pasitvirtins.
Dažniausios klaidos
Kokias dar dideles klaidas žmonės daro planuodami?
S. Strockytė-Varnė: Turbūt viena iš tokių klaidų ir yra lūkestis, kad dalis pinigų sugrįš vokelių forma. Kita – žmonės dažnai stengiasi organizuoti šventę atsižvelgdami į svečių norus ir poreikius, kad visiems viskas patiktų, kad šventė atrodytų labai ypatinga. Tokiu būdu išleidžia daugiau pinigų, negu gali sau leisti.
Pagrindinė priežastis turbūt yra ta, kad pradėdami planuoti šventę neturime labai aiškaus biudžeto ir nesistengiame visko suskaičiuoti, kiek mums kainuos visa šventė. Pradedame pavieniui užsisakinėti skirtingas paslaugas, pirkti dekoracijas.
Tos atskiros sumos tarsi neatrodo labai didelės – keli šimtai vienoje vietoje, 100 eurų kitoje. Tada atrodo, kad tai nėra labai daug, tačiau kai viską sudedame, suprantame, kad į numatytą biudžetą jau nebetelpame. Kitaip tariant, pametame planą viską darydami pavieniui.
Paskolos vestuvėms
Būna tokių atvejų, kai žmonės ima paskolas arba skolinasi pinigų vestuvėms. Ar verta skolintis?
S. Strockytė-Varnė: Iš tiesų pirmiausia labai svarbu suprasti, kada verta skolintis. Skolintis verta tada, kai tai mums sukuria papildomą vertę. Pavyzdžiui, niekam nekyla klausimų, kai priimame sprendimą pasiskolinti būstui, nes tai yra akivaizdi vertė ir nauda ilguoju laikotarpiu.
Kai kalbame apie vestuves, kiekvienas galėtų sau atsakyti į klausimą: ar aš tikrai dar po metų ar kelerių norėsiu mokėti už vienos dienos šventę, kurią galbūt jau būsiu kažkiek ir pamiršęs? Tai tikrai nėra rekomenduojama.
Tikiu, kad nė viena nauja jauna šeima nenorėtų, jog pirmasis bendras finansinis projektas būtų skola ir įsipareigojimai. Taip pat dažnai girdime situacijų, kai žmonės pasiskolina vestuvėms, vėliau santykiai nesusiklosto, žmonės išsiskiria, o paskola vis dar lieka ir ją reikia mokėti. Tai iš tiesų nekelia džiaugsmo. Dėl to skolintis vestuvėms tikrai nereikėtų.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus nusprendžia, kad vestuvės jam kainuos 20 tūkst. eurų, turi sukaupęs 12 tūkst. eurų ir galvoja, kad likusius 8 tūkst. galėtų pasiskolinti, daug naudingiau būtų svarstyti, kaip surengti vestuves už turimus 12 tūkst. eurų. Reikėtų ieškoti būdų šventę surengti nesiskolinant. Tuomet ir po šventės liks džiaugsmas, ramybė ir nebus papildomos finansinės naštos.
Šventę galima susiorganizuoti už 12 tūkst. eurų. Ar vestuvės yra tokios išbrangusios, kad 12 tūkst. eurų atrodytų kukli suma?
S. Strockytė-Varnė: Iš tiesų manau, kad vestuves tikrai galima susiorganizuoti pagal savo finansines galimybes. Kiekvienu atveju labai daug dalykų skiriasi. Jeigu manęs visiškai neriboja finansai, be abejonės, galiu laisviau pasirinkti vietą, lokaciją, pakviesti daugiau svečių, pasisamdyti vestuvių planuotoją, kuris, beje, tam tikrais atvejais netgi galėtų padėti sutaupyti, nes tikrai turi daug žinių, kaip ir kur tai galima padaryti.
Jeigu mano finansinės galimybės kuklesnės, sutaupyti tikrai galima nemažai dalykų darant patiems, galbūt išvengiant tam tikrų nebūtinų išlaidų. Pavyzdžiui, tikiu, kad svečias neatsimins, iš kokio popieriaus buvo pagaminta servetėlė ar svečio kortelė, kaip ji buvo padaryta – nupirkta, užsakyta ar galbūt net pačių rankomis sukurta. Pastarasis variantas gal net būtų smagesnis.
Taigi, iš tiesų tai tikrai įmanoma. Tik, be abejonės, kai finansinės galimybės yra mažesnės, reikia daugiau kūrybiškumo ir supratimo, kad patiems teks skirti šiek tiek daugiau dėmesio, laiko ir pastangų. Šventę pagal savo galimybes tikrai galima susiorganizuoti.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
