VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro gydytoja vaikų pulmonologė doc. dr. Sigita Petraitienė visų pirma pabrėžė, kad pats virusas, kuriuo vaikas susirgo, dar savaime neleidžia įtarti galimų komplikacijų.
„Mes gydome sergantį vaiką. Nesvarbu, kokiu virusu serga, bet pirmiausia žiūrime į vaiko būklę, kaip sunkiai jis serga. Nes jis gali ir gripu sirgti lengvai, o rinoviruso ar kitų virusų sukelta liga – sunkiai“, – pabrėžė ji nuotolinės klinikų konferencijos metu.
Pasakė auksinę taisyklę, kaip įvertinti vaiko būklę
Pasak gydytojos, jei vieni kitą kartą į ligoninės priėmimo skyrių atvažiuoja gal ir be reikalo, yra ir tokių, kurie atvyksta kiek per vėlai. Sprendžiant, reikėtų jau skubėti kreiptis į medikus ar dar ne, gydytoja turėjo kelis esminius patarimus.
„Mano auksinė taisyklė: jeigu vaikas karščiuoja, duodame vaistus nuo temperatūros, kurie ją normalizuoja, ir žiūrime, kaip vaikas jaučiasi, kai temperatūra normali.
Jeigu jis elgiasi kaip sveikas – bėgioja, domisi aplinka, valgo, tikrai nėra reikalo kažkur skubėti. Netgi nereikia tą pačią minutę lėkti pas šeimos gydytoją, galima laukti vieną ar dvi dienas.
Tačiau jeigu vaikas pradeda kosėti ir tas kosulys lydimas švokštimo, matosi, kad tarsi į tarpą įdumba tarpšonkauliniai raumenys, vaikas tikrai dažniau kvėpuoja negu paprastai net tada, kai temperatūra yra normali, tada, be abejo, reikėtų kreiptis bent jau į šeimos gydytoją“, – pasakojo S. Petraitienė.
Vieni į ligoninę atskuba be reikalo, o kiti – uždelsia
Jeigu yra savaitgalis ar naktis, reikėtų kreiptis į ligoninę, kur yra matuojamas deguonies įsotinimas kraujyje. Paprastai tai atliekama su pulsoksimetru uždėjus prietaisą ant piršto.
„Jeigu trūksta deguonies, galime duoti papildomą gydymą, ko nėra namuose, tai yra gydymas deguonimi. Ir, be abejo, traukuliai, kažkoks neaiškus bėrimas šalia visų kitų simptomų visada irgi yra indikacija pagalbos kreiptis nedelsiant“, – paaiškino S. Petraitienė.
Tačiau tikrai nereikėtų skubėti pas gydytojus vos vaikui sukarščiavus. „Pirmiausia visi namuose turi turėti temperatūrą mažinančių vaistų. Būna labai pikta, kai yra pirmas temperatūros pakilimas, tėvai suduoda vaistų, jie turi žinoti, kad vaistas pradeda veikti ne iš karto, o po valandos. O kartais palaukia 15 minučių, temperatūra dar aukšta, vaiką suvynioja į antklodę ir atveža.
Tai netgi darant kraujo tyrimus reikia, kad nuo ligos pradžios būtų praėję bent kokių 12 valandų. Nes atvažiuoja tik ką prie valandą sukarščiavęs vaikas, kada net nėra prasmės daryti jokių tyrimų, nekalbant apie rentgenologinius tyrimus“, – pastebėjo S. Petraitienė.
„Vyresniam žmogui sąmonės sutrikimas irgi yra signalas, kad tai bloga būklė ir reikia kreiptis į gydytoją“, – pridūrė B. Zablockienė.
Gydytoja akcentavo – davus vaistų reikia stebėti, kaip vaikas elgiasi, stengtis girdyti kuo daugiau skysčių. „Jeigu vaikas nevalgo – nieko tokio, svarbu, kad gertų. Jeigu normalizavus temperatūrą vaikas vis tiek išlieka vangus, gulinėja, negeria, nevalgo, su tokiu vaiku reikėtų važiuoti į ligoninę.
Bet jeigu jis atsigauna, nėra švokštimo, dusulio, kvėpavimo dažnis toks pat kaip įprastai, nėra ypatingo bėrimo, nėra traukulių – galima ramiai sulaukti ryto, kreiptis į pirminės priežiūros gydytoją, kuris geriau pažįsta vaiką negu ligoninės gydytojai.
Visada verta pagalvoti – vakaras, naktis, vienu metu atvažiuoja labai daug žmonių, labai sunku juos vienu metu aptarnauti, tada jie pradeda pykti, nes pirmenybė vis tiek teikiama sunkiausiai sergantiems“, – pastebėjo S. Petraitienė.
Viena gyventojų grupė – po padidinamuoju stiklu
Pasak Infekcinių ligų centro vadovės prof. Ligitos Jančorienės, ir tarp suaugusiųjų pasitaiko tokių, kurie sukarščiavę į priėmimo skyrių išties atvažiuoja be reikalo.
„Yra tokių labai įsijautrinusių žmonių, kurie su pirmaisiais ligos požymiais prisistato į ligoninę, ir galbūt mes irgi sunkiai randame kažkokių padidintos rizikos reiškinių.
Pavyzdžiui, jaunam žmogui tai galėtų būti pašalinta blužnis. Tokiam žmogui karščiavimas gali būti grėsminga būklė. Jeigu konsultacijų metu pavyksta susitikti tokius žmones, perspėjame, kad sukarščiavę jie turi iš karto pradėti vartoti antibiotiką, kurį turi turėti su savimi, ir vykti į artimiausią gydymo įstaigą, sakant, kad neturi blužnies ir dėl to gresia žaibinė ligos forma, dar net nežinant, kokia tiksliai tai infekcija“, – kalbėjo gydytoja.
Kitu atveju, jeigu nėra išskirtinių būklių ir padidintos rizikos, galima pabandyti gydytis namuose: pagulėti, gerti skysčių, vartoti nesteroidinius priešuždegiminius vaistus, stebėti save.
„Jeigu būklė blogėja, atsiranda dusulys net ir nesant fizinio krūvio, atsiranda labai išreikštas silpnumas, aplinkiniams atrodo, kad žmogus elgiasi neadekvačiai, ypač vyresnio amžiaus – tai būtų indikacija kreiptis į gydytoją“, – sakė infektologė.
Signalai, kad į gydytoją reikėtų krieptis kuo skubiau
Kaip pasakojo Infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Birutė Zablockienė, jeigu aukštas karščiavimas tęsiasi ilgiau negu tris keturias dienas, jau vertėtų paskubėti kreiptis į gydytojus.
„Taip pat reikėtų suklusti tais atvejais, jeigu būklė lyg ir pagerėjo, bet po kelių dienų pacientas vėl sukarščiuoja, atsiranda kosulys su skrepliavimu.
Tada galima galvoti, kad yra prisidėjusi kita infekcija, tai būtų signalas kreiptis pagalbos. Labai svarbu yra tai, ar žmogus nejaučia dusulio, įvertinti savijautą – ar gali vaikščioti po namus, nedūsta, koks kvėpavimo dažnis“, – patarė gydytoja.
Pasak jos, per COVID-19 pandemiją daug kas įsigijo pulsoksimetrus, tad jais pasinaudoti būtų prasminga. „Vyresniam žmogui sąmonės sutrikimas irgi yra signalas, kad tai bloga būklė ir reikia kreiptis į gydytoją“, – pridūrė B. Zablockienė.
Jai antrino ir L. Jančorienė pastebėjusi, kad lygiai taip pat kaip alkoholinės abstinencijos metu susirgus infekcine liga gali atsirasti delyras.
„Matome didelę problemą, kai ypač artimieji negali susitaikyti, kaip čia gali būti, kad žmogus pakliuvo į stacionarą dėl aiškios kvėpavimo takų infekcijos, o dabar elgiasi visiškai neadekvačiai“, – sakė ji.
Gydytoja pridūrė, kad gripo infekcija turi reikšmę visoms organų sistemoms ir gali pažeisti silpniausią grandį, jei žmogus jau serga lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu, hipertenzija ir pan. Ypač dažnas vyresniems žmonėms inkstų funkcijos sutrikimas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
