Per keliolika metų atkuriant nuosavybės teises į Kauno miesto teritorijoje turėtą žemę, patenkinta tik du trečdaliai prašymų, nuosavybė dar neatkurta kiek daugiau nei 3000 piliečių.
Iš viso buvo pateikta 9990 prašymų. Nuo reformos pradžios nuosavybės teisės atkurtos 6893 piliečiams, iš jų 700, arba 7 proc., tai pavyko padaryti 2009-aisiais.
Kaip Eltai teigė miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius, Kaunui katastrofiškai trūksta laisvų plotų žemės nuosavybės teisėms atkurti. Juolab kad neleidžiama to daryti, jei ginčytina teritorija, tarkim, turi asfalto dangą ar kokią kitokią įrangą, kurią galima prilyginti statiniui.
Tačiau miesto taryba ir viename iš paskutinių šiais metais posėdžių priėmė sprendimą dėl valstybinės žemės dalių pardavimo gretimų sklypų savininkams, nors žemės neatgaunantys kauniečiai ir sutiktų ją "imti" mažomis dalimis. Jas vėliau patys parduotų kaimynams.
"Manau, šitaip būtų galima su daugiau pretendentų į nuosavybę galutinai atsiskaityti. Nors įstatymas ir leidžia miestuose iki 4 arų dydžio žemės sklypelius, kaip netinkamus užstatyti, parduoti gretimo sklypo, kur kas didesnio, savininkui. Urbanistiniu požiūriu tai gal pateisinamas ir visai logiškas sprendimas, kai baiminamasi, kad mieste tankiai nepridygtų mažų namukų. Bet jei nuosavybės paveldėtojas sutinka imti mažą plotelį, o ne pinigus už jį, būtų galima žemę jam ir atiduoti, iš anksto apribojant jos paskirtį - ne statiniui, o gal kiemui", - Eltai savo nuomonę išsakė Kauno apskrities viršininkė Ona Belžakienė.
Iš viso apskrities miestuose (drauge - ir Kaune) buvo pateikta 14043 piliečių prašymai nuosavybės teisėms atkurti, jos atkurtos 10251 piliečiui.
Kaimo vietoje į turėtą žemę nuosavybės teisėms atkurti Kauno apskrityje pateikta 102600 prašymų, teisės atkurtos 100743 piliečiams. Apskrities teritorijoje iš viso yra 45177 asmeninio ūkio naudotojai, privatizuota 39755 ūkių žemė.
