Apie Palangos menininko Vytauto Kuso dirbtuvių prieigas šneka visas kurortas. Mat čia auga tikrų tikriausias kiaušinių medis. Ant jo šakų supasi jau keli šimtai kiaušinių ir kasdien vis atsiranda naujų. Juos pakabina praeiviai.
„Čia aplinkui eis, kas ant kėdės, kas ant stalo pasilipa – kabinėja. O šiandien jau atvažiavo specialiai vaikai su močiute, pasižiūrėjo, daviau kabinti, su malonumu. Ėjo dvi mergaitės, iš pradžių išsigando, sakau, nebijokit, eikit, pasiimkit, kabinkit”, – pasakoja menininkas.
Velykinė nuotaika vyrauja ir pačiose dirbtuvėse. Kasmet per šią pavasario ir gyvybės šventę menininkas savo malonumui ir TV3 žiūrovų akiai pamaloninti sukuria įvairiausių grožybių iš kiaušinių lukštų. Štai viena jų.
„Grafinas. Kiaušininis grafinas. Ar buvot matę – ne. A buvai matęs? – Ne. – Ne. Pas mane muziejuje, kurie dalyvauja ir pasakė žodį „ne“, stato ledų porciją. Tai va. Tai yra normalus grafinas, aš manau, kad tai man yra didelis pasiekimas.”
Kadangi grafine kažkas teliūskuoja, šalia vyras pastato ir iš metalo bei kiaušinio lukšto pagamintą taurelę.
„Ieškojau stikliuko, įmontuoti tikrą stikliuką. Čia irgi yra. Čia buvo taurelę aš ją per pusę ir viskas”, – aiškina V. Kusas.
O kad svečias prie grafino ir taurelės per ilgai neužsisėdėtų, šalia menininkas pastatė ir iš stručio kiaušinio pagamintą tikrų tikriausią laikrodį:
„A buvot matę tokį laikrodį? Jis tiksi.”
Nors dažniausiai Vytauto kūrinių tema skirta kokiai nors šventei, šį kartą daugiausia dirbinių vyras skyrė savo šeimai.
„Mano mergaitės – žmona ir dukros turi ilgus plaukus, tai va, pirmą sykį padariau plaukams sagčius. – Ir čia yra iš kiaušinio lukšto? – Gal atsikąsk ir pabandyk? Ne, nu… Ne, iš plastmasės čia yra. – Na reikia įsitikinti, „fakenews“ neleisim.”
Vis tik, įspūdingiausius du kūrinius gaus menininko žmona. Tik ji dar to nežino.
„Na va, poniai padariau irgi. Čia yra kiaušinis, visur yra. Čia visur kiaušinis – kiaušinis tas paviršius. Ir jis yra ne bet koks, o yra… (atidaro žiedą, o ten – laikrodis) O čia bus dovana.”
O čia dar viena dovana žmonai. Pakabukas iš dviejų papuoštų kiaušinio lukštų. Juos vieną prie kito laiko magnetukai.
„Čia yra eksliuzyvas. Irgi. Galės nešioti Kusienė ir taip, ir taip. Galės į vidų įsidėti ką nors. Arba.. Ai, nu čia negalima gal? Bet paskui ištrinsit.”
Vytautas niekad nepamirš ir savo vestuvių. Jos vyko prieš 29-erius metus. Tad kurdamas štai šią kiaušininę verbą, menininkas panaudojo ir žmonos vestuvinę puokštę.
„Tą puokštę aš saugojau čia dirbtuvėse. Šiais metais aš ruošiausi jau ją drėbti lauk ir paskui pasirodo tam nuskrabusiam dašuto – palauk, o kodėl aš ją turiu mes, nors aš galiu padaryt verbą”, – sako menininkas.
Na, o sutemus Vytautas įžiebia įvairiaspalves lempas. Vienos apšviečia koridorių, o kitos – čia esantį šuniukų muziejų. Visų šių lempų gaubtus menininkas taip pat pagamino iš įmantriai išraižytų kiaušinių lukštų.
