Šiuo metu galiojantys įstatymai suteikia Valstybės kontrolieriui bei jo pavaduotojams, atlikus auditą valstybinėje institucijoje ir radus pažeidimų, teisę tiesiog nurodyti audituoto subjekto vadovui reikšmingus įstatymo pažeidimus ir įpareigoti juos pašalinti, įpareigoti jį arba aukštesniosios instancijos pareigūną išieškoti žalą, kuri buvo padaryti valstybei, savivaldybėms ar kitam juridiniam asmeniui arba grąžinti biudžeto lėšas, kurios buvo panaudotos ne pagal paskirtį, pažeidžiant įstatymus, įpareigoti patraukti drausminėn ar tarnybos atsakomybėn ir pan.
Taigi šiuo metu susidarė situacija, jog Valstybės kontrolė, nustačiusi rimtus pažeidimus, gali tik įpareigoti kitą asmenį išieškoti žalą ar išreikalauti grąžinti pinigus, tačiau šie įpareigojimai laikomi rekomendacinio pobūdžio, todėl didelė dalis žemos kultūros valdininkų į juos nekreipia dėmesio. Praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet Valstybės kontrolės surinkta medžiaga perduodama Prokuratūrai, tačiau ir čia dalis bylų, liaudiškai tariant yra „numarinamos“.
Išeitį iš tokios situacijos pasiūlė Seimo narys Petras Gražulis, šią savaitę užregistravęs Valstybės kontrolės įstatymo pataisą, kuria numato, jog Valstybės kontrolierius ir jo pavaduotojai patys, aptikę pažeidimus, galės išieškoti iš audituotu subjekto vadovo žalą. Pagal pateiktą projektą žala bus išieškoma tik iš vadovo, nepaisant to, ar ją padarė pats vadovas, ar jo pavaldinys. Be to, Valstybės kontrolieriui ir jo pavaduotojams norima suteikti galimybę skirti ir administracinę nuobaudą, kurios dydis siektų nuo 10 iki 50 procentų padarytos žalos, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio.
Tikimasi, jog priėmus šią įstatymo pataisą būtų sumažinti korupcijos ir valstybės lėšų švaistymo mastai.
