Pastarųjų metų gamtos siurprizai trikdo ne tik žmones, bet ir augmeniją.
Kupiškėno Stasio Vaitiekūno sode viena obelis kartu išgyvena ir pavasarį, ir rudenį. Gražiai žaliuojančio vaismedžio viršūnėje noksta obuoliai, o ant kelių šakų pažeme skleidžiasi žiedai.
„Niekada to nėra buvę. Pastebėjau prieš kelias dienas, išėjęs parūkyti į priebutį. Pagalvojau, gal akyse mirguliuoja, regėjimas silpsta.
Nulipęs žemyn stvėriau už šakos: tikrai, trys kuokštai jau išsiskleidusių žiedų, dar vienas pundelis skleidžiasi. Kaimynai kitoje pusėje irgi matė aukštai šviečiant žiedų kuokštą“, – stebėjosi sodybos šeimininkas.
Sunokino tik tris obuolius
Gražioje vietoje, pačiame Kupiškio pakraštyje, netoli Kalkyno ežerėlio, Laima ir Stasys Vaitiekūnai namus pasistatė daugiau nei prieš dvidešimt metų.
Maždaug tuo laiku pasisodino tris obelis, dvi kriaušes, keletą vyšnių, vaiskrūmių.
Gerą derlių vaismedžiai subrandina kas dvejus metus. Šiemet Vaitiekūnų sodas beveik dykas: nei obuolių, nei kriaušių, nei vyšnių. Pavasarį vyšnios gausiai žydėjo, bet nušalo.
Tik toji obelis, kur žiedus pradėjo krauti, tebenokina viršūnėje tris obuolius.
Vaisiai raudoni, gražūs ir, anot šeimininko, skanūs, „grabštų“ veislės.
S.Vaitiekūnas prisipažino klausinėjęs kaimynų, gal ir jų soduose tokios keistenybės dedasi.
Bet niekas aplinkui tikino žiedų nepastebėjęs.
Ir niekur šiame Kupiškio pakraštyje nematyti gausesnio vaisių derliaus.
„Matyt, staigiai sušilę orai rugpjūčio pabaigoje, 30 laipsnių karštis mano obeliai sutrikdė protą“, – šmaikštavo šeimininkas.
Virginija Juškienė
