Jau sausio 1-ąją didžiausios šalies įmonės elektros energiją turės pirkti biržoje. Tačiau tokios biržos nėra - likus trims savaitėms iki sausio valstybės institucijos verslui dar nepateikė būsimo žaidimo taisyklių, t. y. nepriėmė būtinų įstatymų. Toks valdžios delsimas verslui pražūtingesnis nei pats Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymas, nes kainuos itin brangiai ir smarkiai padidins sunkmečio naštą.
Gruodžio 31 dieną baigia galioti stambių elektros energijos vartotojų pirkimo sutartys su IAE. Nuo Naujųjų Lietuvoje turėtų pradėti veikti elektros rinka, tačiau įsibėgėjant gruodžiui valdžia vis dar formuoja teisinius pagrindus, kurie elektros energijos rinkos dalyviams turės sukurti neva skaidrią konkurencinę aplinką ir sudaryti galimybes laisvai prekiauti elektra su Europos Sąjungos (ES) šalimis.
Verslas jau pasiruošęs rinkai, bet negalės į ją žengti, jeigu valdžia, kuriai penkerius metus planuotas IAE uždarymas yra "naujiena", nesugebės laiku parengti būtinų norminių aktų. Tada rinkai įsibėgėti žadama palikti pusės metų laikotarpį. Tik iki liepos 1 dienos turėtų didėti elektros dalis, kurią vartotojai įsigytų rinkoje, ir atsirastų realios galimybės jiems užsitikrinti elektros tiekimą laisvai pasirenkant tiekėjus, kurie pardavinės vietos gamintojų ir importuojamą iš Estijos, Suomijos, Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos elektrą.
Tačiau verslininkai piktinasi, kad šis valdžios delsimas jiems yra pražūtingas.
Mat galingų gamyklų nesustabdysi kartu su IAE, kol valdžia sutvarkys biurokratinius reikalus. Todėl didžiausių šalies įmonių pajėgumų elektros poreikį po Naujųjų teks tenkinti labai brangia vietos elektrinių gaminama energija.
Mažesnės įmonės, pavyzdžiui, "Vilniaus paukštynas", jau apsisprendę pasinaudoti pasiūlytu pusmečio pereinamuoju laikotarpiu (iki liepos 1 dienos) naudotis Rytų skirstomųjų tinklų (RST) ir Vakarų skirstomųjų tinklų ("VST") paslaugomis elektrai įsigyti.
Šiuo metu didžiausią galvos skausmą kenčia tos didžiosios Lietuvos pramonės įmonės, kurios elektrą pirkdavo tiesiai iš IAE.
Valdžios abejingumas ir vangumas sprendžiant gyvybinius šalies energetikos klausimus verslą nuvarė į aklavietę: šiandien dar nežinia, kur ir kaip reikės pirkti elektros energiją nutrūkus jos tiekimui iš Ignalinos.
Susitaikė su triguba kaina
AB "ORLEN Lietuva" generalinio direktoriaus pavaduotojas gamybai Albertas Gimbutas LŽ sakė, kad bendrovė naujam elektros energijos pirkimo etapui jau yra pasirengusi, tačiau smarkiai vėluojantys valstybės biurokratai stabdo verslo planus ir įneša nereikalingo sąmyšio sunku metu. "Likus vos kelioms savaitėms iki laisvos elektros rinkos veiklos pradžios dar neturime oficialių dokumentų ir taisyklių, kaip reikės joje veikti. Skelbiame elektros pirkimo paraiškas net nežinodami taisyklių, nes negalime laukti ir delsti", - teigė A.Gimbutas. Paklaustas, iš kur bendrovė pirks elektrą sausio 1-ąją, pašnekovas sakė dar nežinantis.
Remigijus Vilkauskas, bendrovei priklausančios elektrinės direktorius, sakė, kad greičiausiai teks gamyklos pajėgumus palaikyti naudojant savo pasigaminamą elektrą, kuri yra gerokai brangesnė. "Mūsų įmonei nėra baisu likti be energijos, nes visą reikiamą elektros energiją galime pasigaminti patys. O atsiradus aiškumams dėl elektros biržos veikimo taisyklių, joje dalyvausime patys - turime specialistą, kuris dirbs biržoje", - aiškino R.Vilkauskas.
Paklaustas, kokia elektros energijos kaina bendrovei biržoje būtų ne per skaudi, pašnekovas teigė, kad šiuo metu Ignalinos atominės elektrinės 6 centų už kilovatvalandę kainą teks pamiršti sausio 1-ąją. Bendrovė "ORLEN Lietuva" biržoje elektrą tikisi pirkti ne brangiau kaip po 16 centų už kilovatvalandę.
"Su elektros pardavėjais planuojame sudaryti kompensacines atsiskaitymo sutartis, kuriose bus numatyti reikiami elektros energijos kiekiai ir kaina. Jeigu biržoje kaina bus mažesnė nei sutartyje, tai tiekėjas turės kompensuoti tą skirtumą. Ir priešingai, jeigu biržoje kaina bus aukštesnė už sutartąją - reikės primokėti. Kompensacinės sutartys apsaugos verslo riziką", - aiškino A.Gimbutas.
Pasak jo, nors elektros biržos mechanizmas leis išlaikyti elektros energijos kainą tam tikrame lygyje, tačiau dėl valdžios delsimo įmonės patirs dar didesnių nuostolių - laisvai elektros rinkai įsibėgėti prireiks nemažai laiko, per kurį iš verslo bus pareikalauta didesnių sąnaudų nei jos galėtų būti.
Su verslu nesitarė
Pasak AB "Achema" generalinio direktoriaus Jono Sirvydžio, nors Vyriausybė deklaruoja, kad siūlomi Seimui priimti Elektros energetikos įstatymo pakeitimai padės sukurti ir užtikrinti skaidrią konkurencinę aplinką tarp elektros energijos rinkos dalyvių (gamintojų, importuotojų ir tiekėjų), tačiau jau dabar aišku, jog įstatymo pataisos paruoštos skubotai, siekiant bet kokiomis priemonėmis nuo 2010 metų sausio 1 dienos bent iš dalies įteisinti ES elektros energetikos direktyvos nuostatas.
"AB "Lietuvos energija" iniciatyva, pasinaudojus ir gavus leidimą, elektros energijos prekybos biržos modeliu pasirinkta Skandinavijos šalyse jau gyvuojanti elektros energijos birža "Nord Pool Spot". Kodėl pasirinktas būtent šis modelis, neaišku. Kodėl nebuvo viešai nagrinėjamos kitos galimybės ir modeliai? Mūsų žiniomis, nors "Nord Pool Spot" modelis yra paprasčiausias, tačiau kartu ir brangiausias, t. y. prekybos per šio modelio biržą antkainiai yra didžiausi. Savaime aišku, tai naudinga biržos operatoriui - "Lietuvos energijos" naujai sukurtai antrinei įmonei. Numatyta, kad be biržos elektros energija galima prekiauti tiesioginiais sandoriais, t. y. sudaryti dvišales sutartis su gamintojais elektros energijai pirkti, tačiau tokios sutartys vis tiek bus registruojamos biržoje. Vadinasi, ir dvišales sutartis reguliuos ta pati antrinė AB "Lietuvos energija" įmonė - biržos operatorius. Šiuo metu iškyla problemų dėl biržos veikimo, nes trūksta teisinių dokumentų - nėra pakeistas Elektros energijos įstatymas, nėra patvirtintų Prekybos elektros energija taisyklių, nepakeistos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės. Biržos veikloje norintys dalyvauti dalyviai nėra apmokyti, nors AB "Lietuvos energija" žadėjo organizuoti kursus, bet tik tiems, kurie iš tikrųjų žada prekiauti biržoje. Patys AB "Lietuvos energija" darbuotojai, ko gero, irgi nėra paruošti darbui naujojoje elektros prekybos biržoje, nėra ir techninės bazės. Tai rodo vien tas faktas, kad prekybą administruojanti įmonė bus "Nord Pool Spot AS", kuri yra Norvegijos bendrovė, per šios bendrovės serverius bus atliekamos visos informacijos apdorojimo, perdavimo, saugojimo ir t. t. operacijos", - padėtį LŽ aiškino J.Sirvydis.
Paklaustas, kaip šioms naujovėms jau yra pasirengusi ir ruošiasi viena stambiausių elektros energijos vartotojų AB "Achema", J.Sirvydis sakė, kad priešingai nei valstybė, verslas rinkai rengėsi seniai. "Mūsų įmonei aprūpinti elektra pastatyta 20 MW kogeneracinė jėgainė Nr. 1, dabar statoma dar viena - 47 MW jėgainė. Tačiau tai nereiškia, kad mūsų įmonei IAE uždarymas įtakos neturės. Jau dabar aišku - iš kitų gamintojų perkamos elektros energijos kainos smarkiai didės. Kuriama elektros energijos prekybos birža šiandien nėra aiški, be to, ypač nerimą kelia superkamos elektros kainų sudedamosios dalys, t. y. vadinamojo VIAP mokesčio skaidrumas ir tikslingumas. Neaišku, kiek padidės elektros kaina. O kiek ji išaugs, tiek išaugs ir mūsų gamybos sąnaudos. Elektros energija mūsų produkcijos kainoje sudaro apie 4,5 proc., kai dirba įmonės jėgainė, todėl jos kaina turi gana daug įtakos ir galutinei pagaminto produkto kainai", - dėstė pašnekovas. J.Sirvydis konstatavo, kad "prekiauti elektros energija rinkoje nepasiruošta".
"Viskas atliekama paskutinį mėnesį prieš rinkos atsiradimą. Tinkamam jos veikimui reikėjo teisinę bazę paruošti jau prieš kelis mėnesius, kad būsimi rinkos dalyviai galėtų kuo geriau su jai susipažinti ir pasiruošti. Be to, pageidaujančius būsimus rinkos dalyvius reikėjo apmokyti prekiauti, organizuoti mokomuosius prekybos biržoje kursus ir pan. Šiuo metu ruošiamas Elektros energetikos įstatymo pakeitimas. Lietuvos pramonininkų konfederacija paruošė šio įstatymo projekto variantą ir pateikė Seimui. Tačiau atrodo, kad pateiktas projektas nebus svarstomas, nes Vyriausybė, o tiksliau - AB "Lietuvos energija", yra paruošusi savo įstatymo variantą, kuris greičiausiai ir bus priimtas. Atrodo, kad Vyriausybė nebeturi laiko ir noro diskutuoti šiuo klausimu, o tai - gana skaudus smūgis elektros vartotojams", - neabejojo AB "Achema" vadovas.
Vartotojai bijo priimti sprendimus
Elektros perdavimo tinklo operatorės "Lietuvos energijos" antrinė įmonė "Energijos tiekimas" gavo licenciją užsiimti elektros energijos tiekimu. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija šį leidimą bendrovei išdavė praeitą ketvirtadienį. Ši licencija suteikia teisę verstis elektros energijos nepriklausomo tiekimo veikla visoje Lietuvos teritorijoje.
Šios įmonės vadovas Rolandas Zukas sutiko LŽ papasakoti apie būsimą nepriklausomo elektros tiekėjo darbą laisvoje elektros rinkoje. "Dabar turime daug susitikimų su klientais, kuriuos konsultuojame ir aiškiname, kas yra elektros rinkos liberalizavimas, kodėl verslas negalės pirkti elektros iš ten pat kaip ir anksčiau. Pastebime, kad tvyrant nežinomybei vartotojai bijo priimti sprendimus. Todėl jiems yra duota galimybė apsispręsti iki liepos mėnesio pradžios. Nors kai kurios įmonės pirkti elektros energiją laisvojoje rinkoje nori anksčiau, ypač daug energijos gamyboje suvartojantis stambusis verslas, kuris elektros biržoje galėtų gauti palankesnes kainas nei nuo sausio 1 dienos ją pirkdamas per RST ar "VST", kurių tarifai 2010-iems metams jau žinomi. Labai tikėtina, kad Elektros energijos įstatymas bus priimtas dar šiemet, todėl po liepos 1-osios elektros vartotojai, kurių poreikių galia 400 kilovatų ir daugiau, elektros energijos reguliuojamais tarifais gauti jau negalės. Ši įstatymo pataisa pirkti elektrą iš kokio nori tiekėjo kitąmet atvers galimybę apie 1,5 tūkst. stambiųjų vartotojų", - sakė R.Zukas. Pasak jo, šiuo metu nepriklausomi elektros tiekėjai aktyviai siunčia būsimiems savo klientams įvairius elektros tiekimo pasiūlymus, tačiau situacija esanti ganėtinai neaiški, o elektros vartotojai patys linkę išsakyti, ko jiems reikia.
Pardavinėti elektrą vietos rinkoje rengiasi apie trisdešimt nepriklausomų tiekėjų. Tačiau manoma, kad realiai dirbs tik kokie trys-keturi. Pasak R.Zuko, konkurencija bus jaučiama, neabejotina, kad gali atsirasti ir daugiau žaidėjų, o nuo to esą bus tik geriau vartotojams.
"Jau nebus taip, kad lapkričio mėnesį susipažinus su kitų metų elektros tarifais užteks juos įskaičiuoti į įmonės išlaidų eilutę. Elektros vartotojai galės rinktis iš kelių pasiūlymų, o elektros tiekėjai atsižvelgs į vartotojų poreikius. Pastebime, kad gamybinės įmonės, kurios nori prognozuoti savo produkcijos savikainą, norėtų stabilios kainos ilgesniam laikui. Todėl jos linkusios sudaryti iki metų trukmės elektros pirkimo sutartis", - sakė pašnekovas.
Pasak jo, elektros prekybos taisyklės Lietuvoje leidžia du būdus apsirūpinti elektra - dvišalius kontraktus, kuriuose elektros tiekėjas tiesiogiai su gamintojais sutaria dėl tam tikro kiekio per tam tiktą laikotarpį, ir kitą būdą - elektros įsigijimą biržoje.
"Natūralu, kad šiuos du būdus teks derinti, nes labai sunku tiksliai prognozuoti elektros kiekį, kokio prireiks, todėl teks jos pirkti ir biržoje. Tačiau, ko gero, vien biržoje elektros pirkti neapsimokės, todėl tam tikrą kiekį bus naudingiau pirkti iš anksto. Tiekėjai tarpusavyje konkuruos", - teigė R.Zukas.
Pasak jo, elektros birža neturėtų likti neaktyvi, nes iš anksto susitarti dėl visų sąlygų nebus įmanoma, todėl po truputį ši prekyba įsibėgės. "Elektros rinka Lietuvoje veiks "Nordpool" - Skandinavijos šalyse veikiančios elektros biržos principu. Ir dėl labai aiškios priežasties - jis yra patikimas, patikrintas, taigi padės lengviau integruotis į bendrą Šiaurės šalių elektros rinką", - tikino jis.
Jolita ŽVIRBLYTĖ
