Įvairiose socialinių tinklų grupėse moterys dalinasi istorijomis apie patiriamą smurtą artimoje aplinkoje. Aukos viešina skaudžias patirtis, pasakoja, kaip sutuoktiniai muša, žemina ir grasina. Apie realias smurto aukų istorijas su naujienų portalu tv3.lt pasidalino Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė.
Moteris išgyveno itin žiaurų sutuoktinio smurtą
Kristina Mišinienė dalinasi įsiminusia smurto istorija apie moterį iš atokaus miestelio. KOPŽI centro vadovė pasakoja, kad apie bėdas sužinojo iš vietinės socialinės tarnybos. Pasak K. Mišinienės, tarnybos darbuotojos kovojo už savo klientę.
„Moterį kaip prostitutę pardavinėjo jos sutuoktinis, kurio veiksmai aiškiai bylojo apie ilgametį nebaudžiamą suteneriavimą. Šis žmogus ieškojo žmonai sekso pirkėjų, šie atvykdavo iš visos šalies, lytiniai aktai dažniausiai vykdavo mašinose, parkuose, kažkur tarpuvartėse“, – pasakojo K. Mišinienė.
„Kai mes pradėjome dirbti su šiuo atveju, sutikome labai suvargusią, apatišką moterį, ji buvo nustojusi rūpintis savimi, vaikeliu, jos gyvenime atsirado alkoholis, jis dar daugiau įnešė problemų. O štai sutuoktinis – atvirkščiai, niekur nedirbo, tačiau pinigų visada turėjo, gerai rengėsi ir maitinosi, nuolat su draugais linksmose kompanijose“, – pridūrė ji.
K. Mišinienė pasakoja, kad sutuoktinis manipuliavo: nepavykus įtikinti tarnybų, kad jis rūpinasi savo „nelaiminga“ žmona, vyras perėjo į puolimą. Šis pasakojo, kad moteris yra neva „pasileidusi“ ir jai patinka taip gyventi.
„Tenka tik apgailestauti, jog ir vietos teisėsauga palaikė tokį jo požiūrį, neįvertino akivaizdaus moters pažeidžiamumo, priklausomumo nuo despotiško sutuoktinio, baimės jam nepaklusti. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, apskundus – atstatytas, vėliau vėl nutrauktas.
Teisiškai mums nepavyko įrodyti moters pardavinėjimo seksualiniam išnaudojimui, tačiau netikėtai laimėjome kitą kovą. Pagalbos teikimo eigoje ši moteris atsitiesė, labai sustiprėjo, įgavo ryžto pokyčiams. Kuo nuoširdžiai džiaugiamės“, – komentavo K. Mišinienė.
Kodėl dvejoja kreiptis pagalbos?
Moterys, patiriančios smurtą artimoje aplinkoje, socialiniuose tinkluose dalinasi, kad dvejoja, ar reikėtų kreiptis pagalbos. Socialinių tinklų įrašuose jos neretai kelia klausimą: galbūt smurtautojas pasikeis ir visa tai baigsis?
Pasiteiravus, ar aukos dažnai abejoja kreiptis pagalbos dėl smurto artimoje aplinkoje, KOPŽI centro vadovė K. Mišinienė atsako: „Labai dažnai, gal net visada.“ Centro vadovė pasakoja, kad smurtas artimoje aplinkoje yra nukreiptas į šeimos narį, negalintį apsiginti.
„Ilgainiui toks bejėgiškumas smarkiai pažeidžia patiriančios smurtą moters savivertę, orumą, ji vis labiau nepasitiki savimi, izoliuojasi nuo išorės. Yra sunku prašyti pagalbos, kaip daugelis mūsų klienčių sako: „Pradžioje tai atrodo tiesiog neįmanoma. Ar aš mokėsiu papasakoti, ar manęs išklausys, nepasmerks? Man gėda apie tai kalbėti“, – pasakojo K. Mišinienė.
Centro vadovė taip pat priduria, kad neretai smurto aukos yra įsitikinusios, kad smurtautojų geriau nepykdyti, nes esą jie yra galingi – turi daug draugų bei pažinčių, net ir teisėsaugoje.
K. Mišinienė tikina, kad smurtas artimoje aplinkoje nėra tik fiziniai sužalojimai. Tai gali būti bet koks partnerio ar šeimos nario elgesys, kuriuo siekiama moterį kontroliuoti, įbauginti ir jaustis nesaugiai.
Centro vadovė psichologinį smurtą apibrėžia, kaip nuolatinį žeminimą, pravardžiavimą, kritiką, grasinimus palikti arba atimti vaikus, draudimą bendrauti su draugais ir artimaisiais. Fizinis smurtas – tai bet koks fizinės jėgos panaudojimas prieš moters valią, sako K. Mišinienė.
„Tai apima stumdymą, gniaužymą, tampymą už plaukų, smūgius arba daiktų mėtymą į ją. Seksualinis smurtas yra bet kokie seksualiniai veiksmai be sutikimo. Tai yra privertimas atlikti lytinį aktą ar dalyvauti intymiuose veiksmuose per prievartą, bauginimą ar grasinimus“, – kalbėjo centro vadovė.
Taip pat išskiriama dar viena – ekonominio – smurto rūšis. Jis atpažįstamas kaip visiška žmogaus finansų kontrolė.
„Smurtautojas gali atimti iš moters uždirbtus pinigus, neleisti dirbti, reikalauti ataskaitos už kiekvieną išleistą centą arba tyčia slėpti pinigus“, – komentavo K. Mišinienė.
Išskiria socialinį ir psichologinį konsultavimą
Paklausus, kokios pagalbos smurto aukoms reikia labiausiai, K. Mišinienė išskyrė socialinį bei psichologinį konsultavimą. Taip pat labai svarbi yra kvalifikuota teisinė pagalba.
„Tikriausiai pagalbos niekada nebus per daug, ypač žinant milžiniškus mastus smurto artimoje aplinkoje, skaičiai kažkaip ryškiau nemažėja. Manau, kad toliau nuo didesnių centrų greitas, kokybiškas pagalbos teikimas yra vis dar iššūkis“, – kalbėjo ji.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
