Pagrindiniai jaunųjų mokslininkų išvykimo iš Lietuvos motyvai - miglotos mokslinio tobulėjimo perspektyvos ir nepasitenkinimas šalyje susidariusia mokslo ir studijų situacija.
Tai liudija tyrimo „Protų susigrąžinimo programos parengimas ir įgyvendinimas“ duomenys, kurį Užsienio lietuvių rėmimo centro užsakymu atliko Socialinių inovacijų institutas. Tyrimas buvo atliekamas apklausiant trumpalaikiams vizitams į Lietuvą atvykusius užsienyje bei įvairiose Lietuvos mokslo ir tyrimų institucijose dirbančius mokslininkus.
Lietuvos mokslo institucijų apklausos duomenimis, 41 proc. moksline tiriamąja veikla užsiimančių institucijų padalinių darbuotojų yra išvykę trumpalaikiam darbui, 23 proc. - ilgalaikiam darbui į užsienį. Tiek trumpalaikiam, tiek ilgalaikiam darbui gerokai dažniau išvykstama iš universitetų ir mokslo institutų nei iš kolegijų.
Anot tyrimo, per nepriklausomybės metus valstybinės Lietuvos mokslo ir studijų institucijos prarado ne mažiau kaip 750 mokslo darbuotojų.
Lyginant su dabartiniu mokslininkų ir tyrėjų skaičiumi Lietuvoje, tai sudarytų beveik 5 proc. visų mokslininkų ir tyrėjų. Tačiau į šį skaičių neįskaitomi magistrai, išvykę studijuoti doktorantūroje ar ne į mokslo institucijas išvykę dirbti tyrėjai ir mokslininkai, todėl mokslininkų emigracijos mastas turėtų būti didesnis.
Pasak projekto vadovo, Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institute dirbančio daktaro Tomo Žalandausko, pusė mokslo ir studijų institucijų padalinių, iš kurių tyrėjai yra išvykę ilgalaikiam darbui į užsienį, nurodė, kad jie prieš išvykdami buvo doktorantai, todėl didžiausią protų nutekėjimo dalį sudaro jauni, perspektyvūs žmonės. Tai, anot jo, dar labiau gilina žmogiškųjų išteklių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros sektoriuje senėjimo problemą.
T.Žalandausko teigimu, išvykę jauni mokslininkai labiausiai akcentuoja norą kelti savo kvalifikaciją, dirbti pasaulinio lygio mokslo centruose, susipažinti su pasaulinėmis mokslo tendencijomis, vykdyti inovacinius tyrimus, daryti tyrimus mokslo srityse, neturinčiose tradicijų Lietuvoje.
„Dar viena iš pagrindinių išvykimą lemiančių priežasčių - nepasitenkinimas mokslo ir studijų situacija Lietuvoje: blogomis darbo sąlygomis, uždara mokslo sistema, neefektyvia mokslo politika, hierarchiniais santykiais akademinėje bendruomenėje. Trečia pagal svarbą priežasčių grupė - ekonominiai motyvai: menkas darbo užmokestis, prastos gyvenimo sąlygos“, - pasakojo T.Žalandauskas.
Tyrimo autoriai taip pat daro išvadą, kad nors daugelis išvykusių mokslininkų sako norintys sugrįžti, tačiau nurodo sugrįžimui kliudančius veiksnius - teigiamų pokyčius mokslo politikoje (didesnis mokslo finansavimas, konkurencingi atlyginimai) nebuvimą ir iškylančias kliūtis siekti profesinio tobulėjimo bei karjeros.
Bene daugiausiai respondentų kritikos susilaukė Lietuvos mokslo administravimo problemos - biurokratiniai suvaržymai, viešųjų pirkimų procedūros, labai apsunkinančios projektų vykdymą, taip pat didelis mokslininkų pedagoginis krūvis, neleidžiantis susikoncentruoti į mokslinius tyrimus.
