Ernestas niekad nesiskundė sveikata. Buvo sveikas, stiprus, energingas. Diagnozė negailestinga – aniaurizma, kraujo išsiliejimas į smegenis. Gydytojai jau nieko negalėjo padėti, smegenys buvo mirusios. Apie galimą donorystę pati pirmoji pagalvojo Ernesto krikšto mama Erika. Sprendimą, ištikus pačiai skaudžiausiai nelaimei, Ilonai buvo sunku priimti. Gal padrąsinimas gydytojų apie vilties suteikimą kitiems žmonėm gyventi ir nulėmė tą taurų mamos sprendimą. Buvo paaukoti visi organai, kuriuos tik galėjo gydytojai donuoti.
Vėliau Ilona gavo patvirtinimą, kad sėkmingai atliktos septynių donuotų organų operacijos.
Ilona savo berniukus augino viena, viena jais ir rūpinosi. Vyresnysis buvo mamai pagrindinis gelbėtojas namuose. Jis buvo šeimoje ir vaikas, ir sūnus, ir vyras.
Ilona sako, kad jis buvo pats geriausias sūnus pasaulyje, kiekvienai mamai ji linkėtų tokio sūnaus. Moteris galvoja, kad sprendimas dėl donorystės buvo teisingas.
