Koks geras, stiprus ir įtaigus kalbėjimas.

Nemyliu donskio, tad lieka vien atsakas.

Man labai nepatikdavo visur platinami Donskio straipsneliai. Bet šis yra tikra išimtis - tikslus, gilus ir parašytas labai subtiliai - tokio požiūrio į Lietuvos pilietybę dar niekas nebuvo atskleidęs. respect.

Man labai nepatikdavo visur platinami Donskio straipsneliai. Bet šis yra tikra išimtis - tikslus, gilus ir parašytas labai subtiliai - tokio požiūrio į Lietuvos pilietybę dar niekas nebuvo atskleidęs. respect.

Pasikartosiu. Izraelis yra tarpininkas tarp Amerikos ir Kinijos? Įsivaizduojate?

to mąstantis:

Prikąsk liežuvį kirmėle, nes kitu būdu tau jį "patrumpinsiu".
----------------- -------------------- --------------

Aplamai:

Teisingai Donskis mąsto. Esmė yra paprasta: žmogiškasis orumas reikalauja ištikimybės savo vertybėm. Jei esi lietuvis- tau nerūpi, kas tave gerbia, o kas niekina- nemąstydamas atlieki savo pareigą!




---

Ar palikti savo šalį yra amoralu, ir dar juo labiau protingumo kriterijais, abejoju. Bent jau šiandieninė, į atskirą asmenį orientuota Vakarų tradicija po tokiu verdiktu vargu ar pasirašytų (kas dar nebūtinai reiškia, kad ši pasaulėžiūra savaime teisinga). Tiesa, priklausomybė bet kokiai valstybei yra susijusi su įsipareigojimais, bet jie toli gražu ne visada atitiks moralumą.
Todėl dėl prieraišos Tėvynei manyčiau, reikėtų ją atskirti nuo prieraišos valstybei. Jeigu, tarkim, valstybė yra kvailai arba tironiškai valdoma, tuomet vargu ar tai bus priežastis ją "mylėti". Tokia meilė "be atsako" būtų meilė vergo, kuriam, perkėlus į mūsų laikus, imponuoja stiprūs gėrimai bei stiprūs valdovai: Ačiū, kad palikote ramybėj, ačiū, kad neprimušė milicija. Tačiau galima mylėti Tėvynę nepaisant joje sėdinčios valdžios, ir šis prieraišumas tėviškei gali paskatinti nuveikti šį tą gero ir savo valstybei (nors esama "elita" tai ne visada priims su entuziazmu). Tuomet tai bus ne tik "meilė be atsako", maždaug, "za to u nas dobraja duša", tačiau produktyvus dalyvavimas visuomenės reikaluose.
Vokiečių filosofui Hegeliui valstybė buvo pasaulyje įgyvendinta dorovė apskritai, ir mastytojas dėl to susilaukė nemažai kritikos, esą arba jis sugrįžo prie antikinės pasaulėžiūros arba, dar blogiau, padėjo pamatus autoritarinei. Šie priekaištai nėra visai klaidingi, tačiau savo vienpusiškumu jie ignoruoja aspektą, kad Hegelis valstybę ir valstybės institucijas suprato kaip pilietines, t.y. kuriamas laisvų asmenų, o ne "instaliuojamas" įsakymais. Jis, beje, panašiai kaip jau ir Kantas, suprato, kad priklausomybė bendruomenei yra neatskiriama su laisvo asmens egzistencija, ir tam tikra prasme išeina už (savo blaivumu šiaip jau gan simpatiško) angliško utilitarizmo ribų.

Siuo straipsniu gerb. Donskis dar karta patvirtino fakta, kad yra neeiline asmenybe Lietuvos padangeje.
respect

Meile galingas jausmas. Toli grazu nevisada ji buna 'akla'. Anaiptol, neretai kelia idealizuotus, perdetai aukstus reikalavimus 'mylimajam'. Kaip kitaip paaiskinsi tokius nusivylimo ir pagiezus kupinus pasisakymus kuriu kelis galima pasiskaityti ir sitame bloge? Gaila tu nusivylusiu Lietuviu tauta. Bet gal tokia jau ju jausmine sandara, jie nusivils dar dauk kuo. O siaip, jei Lietuviu tauta priimi 'normaliai', man Zemaiciui kitaip neiseina, tai supranti kad ju yra visaokiausiu. Ir kvailu ir gudriu, geru ir deja tu kitokiu. Kaip beje ir zydu, kaip ir visu kitu tautu. Esam zmones is to paties kamieno. Noriu uztikrinti gerb. Donski, kad as ji gerbiu uz jo darbus. O kokia jo tevu kilme, nei ka neigiamo, nei ka teigiamo jo asmeniui nepriduoda.

šimtaprocentinis lietuvis nemyliu savo tautos, niekinu ją dėl chamizmo, gobšumo, debiliško mąstymo, moralinių vertybių pamynimo. Ir dažnai galvoju, kad, jei tik galėčiau, jei leistų aplinkybės, važiuočiau kur nors, kur nereikėtų erzintis dėl tokių nesąmonių, kokios vyksta Lietuvoje. Aplink žemi, kvaili žmonės, su kuriais turi bendrauti, tam reikia nusileisti iki jų lygio, nes konfliktuoti amžinai nesinori. Kai sutinki bendramintį, būna šventė.