Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja buvęs Sauliaus Skvernelio patarėjas, vaizdo tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas.
Skvernelio byla kelia vis daugiau neatsakytų klausimų
Ko jūs, pone Malinauskai, šiandien paklaustumėte Sauliaus Skvernelio?
S. Malinauskas: Turbūt pasikalbėčiau apie tam tikrus dalykus, kuriuos žinau, bet tai ir yra viena iš priežasčių, kodėl aš nenoriu su juo bendrauti – jeigu aš su juo apie tai pasikalbėčiau, tuos dalykus sužinotų ir jis, ir kiltų klausimas, ar nenutekinau informacijos, gautos iš šaltinių.
Niekada po to su juo nebendravau, o viską, ką galiu pasakyti, pasakau viešai, ir už savo žodžius esu pasirengęs atsakyti teisme, tačiau taip, yra dalykų, kurių visuomenė dar nežino. Man kyla klausimas, kodėl taip ilgai delsiama apie tai kalbėti ir iš paties Sauliaus Skvernelio pusės.
Visgi, kiek man tenka kalbėtis su žurnalistais bei politikais, bendraujančiais su juo, suprantu, kad jis stipriai išgyvena susidariusią situaciją ir jam yra sudėtinga. Dabar galvoju, kad esant tokios būsenos apskritai sudėtinga konstruktyviai dirbti jokį darbą.
Aišku, šis klausimas galiausiai turės išsispręsti teismo sprendimu. Turbūt, jeigu jis nebūtų Seimo narys, jam būtų gerokai paprasčiau išsaugoti privatumą ir bandyti apsiginti teisme. Galbūt Saulius Skvernelis tikisi laimėti bylą, tuomet galėtų viešai pasakyti: „Štai, teismas įrodė, kad esu nekaltas.“ Bet aš daug kartų esu sakęs, kad visuomenei svarbu ne vien teismų sprendimai.
Taip, teisė ir nekaltumo prezumpcija yra svarbu, bet visada patys svarbiausi yra faktai. Daugeliu atvejų svarbiausia yra tai, kas iš tikrųjų įvyko, kad kiekvienas asmuo galėtų savarankiškai viską įvertinti, o ne aklai ir besąlygiškai pasitikėti teismo sprendimu. Pavyzdžiui, dabartinė premjero Mindaugo Sinkevičiaus byla šiuo požiūriu yra labai iškalbinga – kiekvienas turi savo nuomonę, nors formaliai teismas konstatavo, kad padarytas ne nusikaltimas, o tarnybinis nusižengimas.
Sauliaus Skvernelio ir Vytauto Gapšio istorijos: ar jas galima lyginti?
Dabar atsirado palyginimų su istorija, kai Seimo narys atsidūrė kalėjime – tai buvo Vytauto Gapšio atvejis – ir tarsi lyginamos šios dvi situacijos. Ar jūs lygintumėte tas situacijas ir sakytumėte, kad tai rodo labai žemą kartelę ir yra dar vienas žemos politinės kultūros pavyzdys Lietuvoje, ar tų 2-jų istorijų nereikėtų gretinti?
S. Malinauskas: Tai ne šiaip žema kartelė, mano įsitikinimu, tai yra Seimo statuto ir Konstitucijos spraga. Bent jau kalbant apie nuteistą Seimo narį, jis turėtų automatiškai netekti mandato. Vytauto Gapšio atvejis yra Seimo gėda, nes parlamentas balsavo už tai, kad jam būtų išsaugotas mandatas. Kiekvienas taip balsavęs Seimo narys iš esmės parodė savo asmeninę kartelę, vertinant padarytus nusikaltimus.
Kalbant apie kardomąsias priemones, viskas yra žymiai sudėtingiau, nes šiuo metu Sauliui Skverneliui teisiškai galioja nekaltumo prezumpcija ir jis yra laikomas nekaltu. Jam gali būti taikomos pačios įvairiausios kardomosios priemonės, tačiau kyla klausimas – jeigu kardomoji priemonė būtų dar kartą sugriežtinta ir, pavyzdžiui, būtų pritaikytas suėmimas, tai dar nenuteistas asmuo atsidurtų analogiškoje situacijoje kaip Gapšys fizinio buvimo prasme.
Jo nebūtų nei namuose, nei Seimo salėje, jis turėtų būti už grotų, ir jam turėtų būti sudarytos sąlygos dirbti parlamentinį darbą. Akivaizdu, kad toks darbas... na, koks ten gali būti darbas. Situacijos, kai teismo sprendimas jau priimtas, yra visiškai aiškios, bet kai nepriimtas – tai jau kas kita.
Pakalbėkime ir apie kitą šios problemos pusę: kas atsitiktų, jeigu teismas iš tikrųjų išteisintų Saulių Skvernelį? Žvelgiant retrospektyviai, kokius nuostolius jis patyrė, kiek visko atsitiko, kaip būtų galima atkurti ir kompensuoti tuos nuostolius? Ir ne tik Sauliui Skverneliui, bet bet kuriam kitam asmeniui. Tai yra jautrios situacijos, bet visi šie pafilosofavimai ir pasvarstymai būtų žymiai mažiau reikšmingi, jeigu mes tiksliau žinotume, kas vyksta.
Pavyzdžiui, jeigu visuomenė iš Sauliaus Skvernelio ar teisėsaugos girdėtų daugiau informacijos apie aplinkybes, kurios lemia vienus ar kitus sprendimus, ji galėtų lengviau vertinti situaciją, susidaryti nuomonę ir panašiai, o dabar viskas tarsi skendi rūke ir matome taikomus dvigubus standartus. Kai įsivelia politikas, informacija ribojama.
Kodėl, pavyzdžiui, Šarūno Stepukonio ar kitų rezonansinių bylų atvejais nekyla jokių problemų sužinoti, kodėl keičiamos kardomosios priemonės? Tuo tarpu žinomo politiko atveju, kurio įtaka yra žymiai didesnė, kuris, būdamas Seimo nariu, priima įstatymus, atrodytų, turėtume žinoti kur kas daugiau. Mes visi tam tikra apimtimi priklausome nuo šio Seimo nario sprendimų, tačiau apie jo bylą žinome labai mažai, ir net žurnalistams paklausus, teisėsaugos atstovai atsisako komentuoti.
Kodėl apie šią bylą atskleidžiama tiek mažai?
Kur yra esminis dalykas, kodėl jie to nedaro? Ar čia į politikų istorijas žiūrima pernelyg jautriai ir baiminamasi, kad vėliau bylos bus pralaimėtos Europos Žmogaus Teisių Teisme, ar paaiškinimo reikėtų ieškoti kažkur kitur?
S. Malinauskas: Aš manau, kad tai yra būtent baimė, bet visiškai ne dėl tų aplinkybių, kurias paminėjote. Taip yra todėl, kad visi puikiai supranta, jog teisėjai yra skiriami prezidento, kai kuriais atvejais – ir Seimo.
Generalinė prokurorė vėlgi yra teikiama prezidento ir skiriama Seimo. Visi turbūt bijo atsidurti situacijoje, kai pasakys kažką netiksliai, kur nors paslys, ir tai bus panaudota prieš juos pačius, o dėl to gali sužlugti tų pačių teisėsaugos atstovų karjeros. Todėl visi galvoja, kad reikia kuo mažiau viešumo ir kuo mažiau komentuoti.
Pavyzdžiui, man jokia paslaptis, kad Saulius Skvernelis yra užsiminęs, jog galbūt tai yra koks nors kerštas, ar kad informacija galimai nuteka iš STT vadovo. Mano galva ir žiniomis, tai yra visiška nesąmonė. Aš pats niekada su jokiais STT darbuotojais nesu apie tai bendravęs.
Na, galbūt ir esu bendravęs, bet informaciją apie šią bylą sužinojau iš skirtingų šaltinių, kurie patys pradėjo apie tai pasakoti. Jeigu labai reikėtų, manau, kad mes ir dabar sugebėtume išsiaiškinti, kodėl tos priemonės buvo sugriežtintos.
Visgi aš tikiu, kad mane išgirs generalinė prokurorė ar teismų atstovai, ir jie tiesiog susipras, jog kalbant apie procesą, reikėtų bent minimaliai paaiškinti sprendimo pagrindą – ne atskleisti faktus, bet paaiškinti patį pagrindą. Tuomet mes tikrai turėtume žymiai daugiau aiškumo.
Visos laidos klausykite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Man jis šlykštus padaras kaip ir tas saulius
